- InformNapalm.org (Lietuvių) - https://informnapalm.org/lt -

15 Rusijos Federacijos Kaspijos flotilės laivų perkeliami į Juodąją ir Azovo jūras. Grėsmių įvertinimas

Balandžio 13 dieną Rusijos Federacijos Gynybos ministerijos tinklalapyje buvo pranešta [1], kad Kaspijos flotilės laivai plaukia Dono upe į Azovo jūrą. Pranešime spaudai sakoma apie 15 laivų, įskaitant 3 artilerijos ir 8 desantinius laivus, taip pat pagalbinių laivų perkėlimą.


Grėsmių įvertinimas

Globalių studijų centro „XXI strategija“ saugumo programų vadovas Pavelas Lakičukas [2] pateikė savo ekspertinį vertinimą dėl šių manevrų grėsmių:

„Pats faktas apie laikiną karinių laivų perkėlimą iš Kaspijos jūros regiono nėra naujas dalykas. Nuo 2016 m., perėmę visišką Azovo jūros kontrolę, rusai praktikuojasi stiprindami pajėgų grupavimą ten ir Kerčės sąsiauryje, naudojant Kaspijos flotilės pajėgumus.

Sukurti du keliai laivams perkelti iš Kaspijos į Azovą: „pietinis“ maršrutas – nuo Machačkalos iki Rostovo geležinkelio platformomis ir „šiaurinis“ – vidaus vandens keliais iš Astrachanės per Volgą – Volgos-Dono kanalą – Doną ir toliau į Azovo jūrą. Antrasis variantas – prioritetinis, nes juo gali būti transportuojami ne tik mažų gabaritų kateriai, bet ir nedideli „korvetės“ ​​klasės laivai.  2016 metais mažieji Kaspijos flotilės raketiniai laivai „Bujan“, „Serpuchov“ ir „Zeleny Dol“ Volgo-Dono kanalu perplaukė į Azovo ir Juodąją jūras bei toliau į Viduržemio jūrą, kurioje sparnuotosiomis raketomis  „Kalibr“ atakavo Siriją. Vėliau, 2018 m., panašią kelionę surengė Kaspijos mažieji raketiniai laivai „Grad Svijažsk“ ir „Veliky Ustiug“.

„Azovo krizės“ paūmėjimo metu, 2018 m. gegužės mėn., be didelio viešumo iš Kaspijos flotilės į Kerčę Volgos-Dono kanalu, buvo perkelta trijų artilerijos katerių grupė – du 1204 projekto šarvuoti upiniai laivai „Šmel“ AK201 ir AK 248 bei greitaeigis projekto 1400m „Grif“  AK-326. Kartu su jais narų kateris RVK-933 ir vilkikas RB-410. Tuomet perdislokavimas iš Kaspijos į Azovą buvo paaiškintas numatytomis kovinio rengimo pratybomis, tačiau į Astrachanę jie grįžo tik vėlyvą rudenį, kai nurimo batalijos, susijusios su dviejų ukrainiečių laivų užgrobimu Kerčės sąsiauryje.

Kaspijos flotilės laivų ir katerių naudojimą Azove galime paaiškinti tuo, kad Juodosios jūros laivynas, parengtas operacijoms Juodosios ir Viduržemio jūros giliavandeniuose regionuose, yra neefektyvus seklioje Azovo jūroje, o seklios Kaspijos jūros flotilė yra būtent tai ko reikia.

[3]


Iškart po žiniasklaidos pranešimo paaiškėjo, kad rusai į Azovą išsiuntė desantinės eskadros katerius – vadinamuosius DESO ir artilerijos palaikymo laivus OKOP. Tokias užduotis Kaspijos jūroje reguliariai vykdo 242-asis desantinių laivų ir 327-asis artilerijos laivų padalinys. Vėliau tapo žinoma, kad visi kovai paruošti „Serna“ tipo desantiniai kateriai (11770 projektas) ir visi Kaspijos flotilės žinioje esantys artilerijos kateriai „Šmel“, taip pat hidrografinis laivas „GS-559“ buvo dislokuoti Azove.

Taigi Azovo jūroje šiuo metu veikia Kaspijos flotilės katerių grupė, kurią sudaro 5-6 11770 projekto desanto kateriai, 3-4 1204 projekto artilerijos kateriai ir 2-3 pagalbiniai laivai.

[4]


Ką jie gali padaryti?

Atlikti kuopos taktinių desanto pajėgų (pavyzdžiui, iš 382-ojo jūrų pėstininkų bataliono Temriuke) išlaipinimą sekliose Azovo jūros ir Sivašo ežero pakrantėse. Dideli 1171 ir 775 projektų Juodosios jūros laivyno desanto laivai to padaryti negali – jie yra per dideli su didele grimzle. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad pridėjus Juodosios jūros laivyno du „Serna“ desantinius katerius, kurie bazuojasi Novorosijske, bei porą „BK-16“ tipo Rosgvardijos desanto katerių (projektas 02510), rusų desanto pajėgos Azovo jūroje padvigubėja. 

Kas yra kuopos taktininis desantas?

Tai nėra pagrindinės puolimo pajėgos. Tai yra taktinių kovinių operacijų tipas, skirtas užgrobti  strategiškai svarbų placdarmą priešo užnugaryje ar flange ir išlaikyti jį tol, kol atvyks pagrindinės pajėgos. Taigi, nors „kaspijiečiai“ kelia grėsmę, pagrindinio pavojaus reikėtų tikėtis iš kitur.

Ką mes galime padaryti?

Mes negalime kištis į jų veiksmus jūroje, kad mūsų veiksmai nebūtų paskelbti „provokacija“: nuo 2003 metų galiojantis Ukrainos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl bendradarbiavimo naudojant Azovo jūrą ir Kerčės sąsiaurį, kuris apibrėžia Azovo jūrą kaip „bendrus vidaus vandenis“ (nesąmonė) ir tuo remdamiesi, rusai laiko save Azovo savininkais. Ir pajėgų, kurias turime Azove, tikrai nepakanka.

Nors prireikus, mūsų keturi karinio jūrų laivyno bazės „Vostok“ kateriai „Giurza“, bei pasienio kateriai, galėtų garbingai pasipriešinti. Svarbiausia yra sustiprinti prieš desantinę gynybą: po žiemos laikotarpio atkurti prieš desantinę pakrantės įrangą potencialiai pavojingose zonose, padidinti judrias pajūrio gynybos pajėgas. Nuolat stebėkite akvatoriją ir sekite priešo veiksmus. Visa tai žino ir sugeba mūsų jūrininkai. Priešintis išsilaipinimui iš jūros visada lengviau nei pulti – tai klasika. Mūsų vaikinai kasmet vykdo taktines pratybas „Poputny veter“  gyvai šaudydami Azovo jūros pakrantėje, netoli okupuoto Krymo, neseniai surengė dideles pratybas, kur mūsų pakrantės artilerija bei desantininkai mokėsi atremti puolimą, tame tarpe ir iš jūros, taip pat stiprina teritorinės gynybos pajėgumus.”


Priminame, kad 2021 m. kovo mėn. buvo paskelbta turininga analitinė apžvalga [5], kurią taip pat parengė Pavelas Lakičukas, įvertindamas Krymo militarizacijos mastą. Tarptautinė savanorių bendruomenė „InformNapalm“ paskelbė ir išplatino šią apžvalgą 12 pasaulio kalbų.
[6]