- InformNapalm.org (Lietuvių) - https://informnapalm.org/lt -

„Kryžiaus žygis“ į Europą. RF aktyvuoja hibridinę įtaką per stačiatikių bažnyčias

2021 metų pabaigoje Rusijos specialiosios tarnybos, siekdamos nukreipti NATO valstybių narių dėmesį nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmės ir dar vienos Rusijos karinės agresijos eskalacijos Ukrainos Donbase, ėmėsi intensyvinti hibridinę veiklą, destabilizuojant padėtį Balkanuose.

Prieš šį procesą buvo gana sėkmingi Kremliaus bandymai [1] Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos rankomis sukurti sudėtingą migracijos krizę prie Lietuvos ir Lenkijos sienų. Rusijos Federacija savo „hibridinio migracijos ginklo“ smaigalį nukreipė į Lenkiją, tikėdamasi, kad tai paaštrins politinius ginčus tarp Varšuvos ir Briuselio. Tačiau šis planas nebuvo sėkmingai įvykdytas, kolektyviniai Vakarai sugebėjo lokalizuoti grėsmę, daugiausia dėl Lenkijos ir Lietuvos pasieniečių efektyvių veiksmų. Tada Maskva pradėjo ieškoti naujų destabilizavimo prie ES sienų būdų.

Rusija periodiškai grįžta prie Balkanų destabilizacijos [2], siekdama sukurti naujų įtampos taškų. Tad po nesėkmingo perversmo Juodkalnijoje 2016-aisiais Rusijos specialiosios tarnybos, kurį laiką delsė, laukdamos naujų galimybių. Nors RF „minkštoji galia“ per įvairius fondus, tarpvalstybinės sutartis ir investicijas ir toliau tęsė naujų hibridinių galimybių paieškas. O prie destabilizavimo proceso prisidėjo dujų kainų mažinimas atskiroms šalims, ginklų pardavimas ir kiti Kremliaus hibridinės įtakos instrumentai.

Kaip rašo žurnalistas Vitalijus Portnikovas, Bosnijos ir Hercegovinos žlugimas jau prasidėjo [3], o Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, galėjęs turėti įtakos padėties stabilizavimui, atsidūrė „Putino kišenėje“.

Tačiau ženklai, kad Serbijos vadovybė pateko į didelę priklausomybę nuo Rusijos Federacijos, pasireiškia ne tik precedento neturinčia nuolaida Rusijos dujoms [4]. Kremliaus „trumpas pavadėlis“ bus pratęstas ir karinių tarpvalstybinių sutarčių lygmeniu. Pirmoje gruodžio pusėje pranešta, kad Serbija netrukus gaus iš Rusijos Federacijos naujausių rusiškų priešlėktuvinių kompleksų „Pancir-S1M“ [5] bateriją, taip pat planuoja įsigyti rusiškų naikintuvų ir sraigtasparnių partiją. Gruodžio 10 dieną pranešta [6], kad Serbijos vyriausybė ir Rusijos valstybinė branduolinė korporacija „Rosatom“ pasirašė susitarimą dėl branduolinių technologijų centro statybos. Ir čia prieiname prie kitų įdomių Rusijos įtakos Europos šalyse pavyzdžių, kuriuose dalyvauja ir „Rosatom“.

„Rosatom“ kryžiaus žygis

Ukrainos stačiatikių bažnyčios arkivyskupas Evstratijus Zoria atkreipė dėmesį [7] į tai, kad pastaruoju metu Rusijos stačiatikių bažnyčios (toliau tekste RSB) Išorinių bažnytinių ryšių departamento pirmininko pavaduotojo arkivyskupo Nikolajaus Balašovo aktyvios darbo kelionės maršrutu Belgradas (Serbija) – Banja Luka (Bosnija ir Hercegovina) koreliuojasi su padėties pablogėjimu Balkanuose. Jis pažymi, kad šiuo RSB padaliniu Kremlius nuo sovietinių laikų naudojasi žvalgybos darbo užsienyje priedangai.

Taip pat, be Balkanų, rusai toliau dirbo su „minkštąja jėga“ Lenkijoje. 2021 m. gruodžio 11 d. Rusijos Krikščioniškos kultūros ir paveldo rėmimo fondo (fondą finansuoja jau minėta valstybinė Rusijos įmonė „Rosatom“) delegacija lankėsi Lenkijos stačiatikių bažnyčios Balstogės-Gdansko vyskupijoje. Informuotų šaltinių teigimu [8], rusai esą įteikė didelę milijonų eurų „auką“ Lenkijos religiniams lyderiams. Netiesiogiai reikšmingos „aukojimo“ faktą savo komentaruose patvirtino ir šio Rusijos fondo vadovas Jegoras Skopenko, kuris vadovavo delegacijai.

Kol kas šiuos duomenis reikia papildomai tikrinti, nes lieka paslaptimi, kaip rusai sugebėjo išgabenti tokią nemažą sumą ir ar į tai įsitraukė diplomatiniai kanalai. Pabandysime rasti papildomos informacijos atviruose šaltiniuose.

Kodėl mums kyla įtarimų dėl RSB artimų Rusijos fondų veiksmų?

Anksčiau tarptautinė savanorių bendruomenė „InformNapalm“ paskelbė „FrolovLeaks [9]“ tyrimų seriją, kurioje buvo atskleisti hibridinės Rusijos įtakos metodai būtent per bažnytines institucijas, fondus, organizacijas, bažnyčios vadovus, politikus ir Rusijos stačiatikių bažnyčiai artimus asmenis. Be to, Ukrainos kibernetinio aljanso aktyvistų duomenų dėka, FrolovLeaks tyrimų cikle pavyko atskleisti faktus [10], rodančius, kad už kai kurių anti-ukrainietiškų provokacijų ir veiksmų Lenkijoje švietėsi užsakovai iš Rusijos Federacijos.

Šį kartą mus sudomino Jegoras Skopenko, kuris turi gana trumpą, bet kartu ir gana įdomią tarnybos istoriją. Remiantis jo asmeniškai paskelbta informacija, nuo 2014 metų jis neva dirbo Alabugos specialiosios ekonominės zonos generalinio direktoriaus padėjėju. Nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. jis buvo bendrovės „Valdančioji kompanija Sarovsko-Divejevsko klasterio plėtrai“ direktorius. Po to jis tapo „Krikščioniškos kultūros ir paveldo rėmimo fondo“ direktoriumi. Šis 2019 metais valstybinės korporacijos „Rosatom“ sukurtas fondas [11] turi plačią struktūrą ir gali būti naudojamas Kremliaus hibridinei įtakai, lobizmui ir Rusijos finansinių sandorių užsienyje slėpimui.

Svetainėje rašoma, kad fondo projektai įgyvendinami 15 šalių, tarp kurių – Bulgarija, Gruzija, Turkija, Suomija, JAV, Ispanija, Švedija, Bosnija ir Hercegovina, Izraelis, Prancūzija, Sirija, Lenkija, Libanas, Islandija ir Rusija.

Jegoras Skopenko

Kaip fondo vadovas, kuris turi daug susitikimų ir kelionių užsienyje, Jegoras Skopenko turi labai neinformatyvų socialinių tinklų profilį.

Pavyzdžiui, jo Facebook puslapyje yra vos kelios nuotraukos: viena kokybiška studijos nuotrauka 2020 metais (archyvas [12]), mažo dydžio nuotrauka 2019 metais (archyvas [13]) ir 2013 metų nuotrauka, kurioje jis vilkintis uniformą su seržanto antpečiais (archyvas [14]).

Savo ruožtu nuotraukų paieška Google rodo, kad antroji nuotrauka iš jo puslapio buvo daryta tikriausiai per Zoom konferenciją, kurioje Skopenko dėl tam tikrų priežasčių buvo užregistravęs kitu vardu „Stanislav“ ir prisistatė kaip „Carnival Corporation“ (Britų-Amerikos kruizų kompanija, kurios būstinė yra Majamyje, JAV, teikianti jūrų kruizų organizavimo ir aptarnavimo paslaugas) techninių operacijų vadovas. Google talpykloje yra likęs išsaugotas puslapis [15] su kai kuriais jo profilio duomenimis adresu zoominfo.com.

Apskritai jo Facebook puslapyje atviros informacijos mažai, tik nurodoma, kad jis vedęs nuo 2016 m., kilęs iš Maskvos ir gyvena Nižnij Novgorode (archyvas [16]). Jis taip pat nurodė, kad jį „domina vyrai“ (archyvas [17]).

Apskritai nuo 2014 metų sausio iki 2021 metų gruodžio jis į „Facebook“ įkėlė vos keletą atvirų publikacijų. Panašu, kad prieš darbo kelionę į Balkanus jis nusprendė (arba gavo tokį patarimą) šiek tiek užpildyti savo neinformatyvų puslapį. Todėl 2021 m. gruodžio 3 d. su 28 minučių skirtumu jis paskelbė [18] keletą nuotraukų su komentarais tiek Facebook, tiek naujai sukurtame profilyje [19] Instagram:

Komentaras prie pirmosios nuotraukos:

„Pirmoji darbo kelionė į Libaną, į kadaise turtingą Beiruto miestą. Dabar ekonominė krizė, daugelis stovi 3 valandas degalinėje. Anksčiau šalis buvo vadinama Rytų Šveicarija dėl turtingų žmonių ir bankų skaičiaus. Ne blogiau nei Sočyje, rekomenduoju visiems atostogaujantiems. Svarbiausia nemokėti kortele ir vežtis dolerius.

Iš Krikščioniškosios kultūros ir paveldo rėmimo fondo interneto svetainės naujienų nurodoma, kad šis susitikimas Beirute įvyko 2021-11-06 (archyvas [20]).

Komentaras prie antros nuotraukos:

„Dar kartą komandiruotės metu lankiausi Turkijoje, Antalijoje. Lankiausi Antalijos rusų bažnyčios parapijoje, labai nuoširdūs žmonės. Tikrai dar atvažiuosiu. Patariu visiems apsilankyti, kai vyksite ilsėtis“

Iš Krikščioniškos kultūros ir paveldo rėmimo fondo interneto svetainės naujienų nurodoma, kad ši kelionė į Turkiją vyko 2021-11-10 (archyvas [21]).

2021 m. gruodžio mėn. Jegoras Skopenko yra oficialiai įtrauktas į duomenų bazes [22] ir registrus kaip Krikščioniškos kultūros ir paveldo rėmimo fondo vadovas ir vykdomasis direktorius, INN 9704008570, fondo juridinis adresas: Maskva, Volchonka g., 9 , 14 butas. 2020 metų duomenimis, fondo pelnas siekė 11,5 mln. rublių (apie 138 tūkst. eurų) (šaltinis [23], archyvas [24]).

Anksčiau jis buvo įtrauktas į likviduojamų įmonių „Aideo“, INN 1646044660 ir „Angry Hot Dogs“, INN 1646039445, įkūrėjas. Abi bendrovės buvo registruotos Elabugoje, Tatarstano Respublikoje, Rusijos Federacijoje.

Remiantis apibendrintais duomenimis, atrodo, kad palyginti neseniai sukurtas fondas yra projektas, kuriuo siekiama dangstyti Rusijos specialiųjų tarnybų darbą per religines institucijas įvairiose pasaulio vietose ir remti Rusijos interesus reikšmingų tikslinių piniginių injekcijų metodu.

Fondo kuratoriai iš „Rosatom“

Būtent nuo 2021-ųjų antrosios pusės „Rosatom“ aktyviai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose kontaktuose, prisidengiant religine veikla.

Įdomu tai, kad minėto „Krikščioniškos kultūros ir paveldo rėmimo fondo“ kuratoriai yra Rusijos valstybės veikėjas, „Rosatom“ generalinis direktorius Aleksejus Lichačiovas ir Sergejus Obozovas, „Rosatom“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, koncerno OAO „RosenergoAtom“ generalinis direktorius ir OAO „AtomEnergoProm“ direktoriaus pavaduotojas.

Nuotraukoje Rusijos Federacijos prezidento administracijos vadovo pirmasis pavaduotojas Sergejus Kirijenko (nuo 2020 m. yra ES ir JK sankcijų sąrašuose [25]) ir Aleksejus Lichačiovas / agentūros TASS archyvo nuotrauka.

Sergejus Obozovas gavo Sarovo vienuolio Serafimo II laipsnio ordiną / 2020 m. rugsėjo 18 d. nuotr.

Įdomu tai, kad būtent Aleksejus Lichačiovas, Sergejus Obozovas ir Jegoras Skopenko 2021 m. lapkričio 30 d. Patriarchalinėje ir Sinodalinėje rezidencijoje Danilovo Stauropegijos vienuolyne Maskvoje susitiko [26] su Maskvos patriarchu Kirilu (Vladimiru Gundiajevu). Susitikimo metu patriarchas Aleksejų Lichačiovą apdovanojo [27] ir Sarovo vienuolio Serafimo II laipsnio ordinu.

Šiame susitikime, tikėtina, buvo gauti nurodymai dėl tolimesnės piligrimystės į Balkanus ir Rusijos interesų propagavimo.

Gruodžio 6 dieną fondo atstovai lankėsi Belgrade, Serbijoje, kur susitiko su Serbijos patriarchu Porfirijumi. Susitikime dalyvavo Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Išorinių bažnytinių ryšių skyriaus pirmininko pavaduotojas Jegoras Skopenko, arkivyskupas Nikolajus Balašovas, taip pat Rusijos Federacijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Serbijos Respublikoje Aleksandras Bocan-Charčenko. Tiesą sakant, Rusijos diplomatų priedangos dėka galima gabenti nemažas grynųjų pinigų sumas „aukoms“ be muitinės formalumų.

Taip pat gruodžio 6 d. aplankė Uglevik miestelyje (Bosnija ir Hercegovina, Serbų Respublika) esantį vienuolyną.

Gruodžio 7 dieną Nikolajus Balašovas ir Jegoras Skopenko lankėsi Banja Lukoje (Bosnija ir Hercegovina, Serbų Respublika).

Gruodžio 8-9 dienomis Nikolajus Balašovas su Krikščioniškos kultūros ir paveldo rėmimo fondo delegacija jau buvo Kroatijoje, Gorno-Karloveco vyskupijoje. Atvirais duomenimis: „Fondas prisidėjo prie vienos iš žemės drebėjimo nukentėjusių Gorno-Karloveco vyskupijos šventovių – Glinos miestelio Švenčiausiojo Dievo Gimimo bažnyčios – atkūrimo“. Tai dar vienas netiesioginis rusų dosnių „aukų“ ar investicijų požymis.

Gruodžio 10 dieną fondo delegaciją priėmė Lenkijos stačiatikių bažnyčios vadovas metropolitas Sava, taip pat delegacija lankėsi Balstogės-Gdansko vyskupijoje. Šio rusų vizito į Lenkijos stačiatikių bažnyčią metu buvo įteiktos ir reikšmingos „aukos“.

Išvados

Yra daug krypčių, kuriomis Rusijos Federacija daro hibridinę įtaką, kad destabilizuotų padėtį įvairiose pasaulio šalyse. O RSB išlieka vienu iš ramsčių, suteikiančių Kremliui papildomų galimybių lengvai įsiskverbti įtakos agentams užsienyje. Jos hierarchai dažnai vadinami „sutanomis vilkinčiais diversantais“ arba „uniformuotais kunigais“ dėl daugybės įrodymų, kad ši religinė struktūra glaudžiai bendradarbiavo su sovietais, o žlugus SSSR – su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Valstybinės korporacijos ir pareigūnai glaudžiai bendradarbiauja su religinėmis institucijomis, siekdami propaguoti „rusiškojo pasaulio“ interesus.

Kremliui ypač rūpi vidinių problemų kūrimas NATO šalyse, siekiant nukreipti dėmesį nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą faktų.

Visi šiame straipsnyje nurodyti duomenys buvo gauti atliekant atvirųjų informacijos šaltinių stebėseną. Jos renkamos ir pateikiamos kaip prielaidos, reikalaujančios papildomos žvalgybos ir papildomo dėmesio tiek Europos Sąjungos šalių, tiek kitų valstybių, suinteresuotų užkirsti kelią padėties Balkanuose destabilizacijai, teisėsaugos ir saugumo agentūroms. Daugeliu pastarųjų metų pavyzdžių patvirtina, kad Rusijos Federacija naudoja religines institucijas savo hibridinėms operacijoms užsienyje pridengti.

Šiuo metu neturime įrodymų, kad už dosnias „aukas“ užsienio bažnyčioms Rusijos delegacija iš šių asmenų prašė nuodėmklausių padėti Kremliaus hibridinėms operacijoms Balkanuose ir Lenkijoje, tačiau tokia rizika egzistuoja. Maskva ne kartą naudojo panašius hibridinius kyšininkavimo instrumentus tiek ruošiantis agresijai prieš Ukrainą, tiek prieš kitas valstybes. Todėl tokie veiksmai turėtų būti tiriami dėmesingai.



Vertimas: Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centras.
Norite neatsilikti nuo naujienų ir gauti jas pirmieji?
 Sekite mus Facebooke [37]. Paremkite projektą [38].

[39]