{"id":1596,"date":"2020-09-22T07:42:32","date_gmt":"2020-09-22T03:42:32","guid":{"rendered":"https:\/\/informnapalm.org\/lt\/?p=1596"},"modified":"2020-09-22T07:43:20","modified_gmt":"2020-09-22T03:43:20","slug":"problematiska-putino-perspektyva-lietuvos-istoriko-atsakymas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/informnapalm.org\/lt\/problematiska-putino-perspektyva-lietuvos-istoriko-atsakymas\/","title":{"rendered":"Problemati\u0161ka Putino perspektyva. Lietuvos istoriko atsakymas."},"content":{"rendered":"

Iliustracija: Donkey Hotey via Flickr\/The Rooster<\/em><\/p>\n

\n

Straipsnis parengtas dr. Algimanto Kasparavi\u010diaus<\/strong>, pirmiausia paskelbtas \u201eThe National Interest<\/a>\u201c, lietuvi\u0161kas vertimas publikuotas portale LRT<\/a>. Algimantas Kasparavi\u010dius – istorikas, autorius, publicistas, vyresnysis mokslo darbuotojas Lietuvos istorijos institute. Jis taip pat yra Lietuvos ir Rusijos istorik\u0173 komisijos narys.<\/em><\/p>\n

\n

Antrojo pasaulinio karo problematika paini ir sud\u0117tinga. \u017dvelgiant istori\u0161kai, \u012f daugel\u012f klausim\u0173 paprast\u0173 atsakym\u0173 n\u0117ra ir b\u016bti negali. Skirtingos tautos ir valstyb\u0117s tur\u0117jo skirting\u0105 santyk\u012f ir patirt\u012f su Antruoju pasauliniu karu. Tod\u0117l nenuostabu, kad j\u0173 istorin\u0117je atmintyje ipso facto istoriografijoje egzistuoja ir \u0161iek tiek skirtingos to karo \u012fvyki\u0173, fakt\u0173 interpretacijos. Skirtingai d\u0117liojami ir istorini\u0173 vertinim\u0173 akcentai. Tai nat\u016bralu.<\/p>\n

Tokiame diskurse vienos ar kitos valstyb\u0117s vadovo vie\u0161as bandymas Antrojo pasaulinio karo pabaigos neeilinio jubiliejaus proga dar kart\u0105 apm\u0105styti, i\u0161analizuoti \u017eiauriausio XX a. \u012fvykio prie\u017eastis bei aplinkybes ir kriti\u0161kai \u012fvertinti skaud\u017eias istorines pamokas, matyt, netur\u0117t\u0173 stebinti. Ypa\u010d, kai global\u0173 pacifizm\u0105 ir net \u201eistorijos pabaig\u0105” \u017ead\u0117j\u0119s \u0160altojo karo pabaigos optimizmas spar\u010diai sklaidosi, o XXI a. prad\u017eioje v\u0117l \u012fsib\u0117g\u0117ja ginklavimosi var\u017eybos ir geopolitinio stabilumo\/saugumo situacija pasaulyje bei Europoje tolsta ne tik nuo idealios, bet ir nuo normalios. Ne i\u0161imtis \u010dia b\u016bt\u0173 ir Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino \u017eurnale \u201eThe National Interest\u201c paskelbtas gana emocionalus, susietas su asmenine ir \u0161eimos patirtimi istorinis es\u0117 \u201eThe Real Lessons of the 75th Anniversary of World War II\u201c reflektuojantis jau \u0161iuolaikin\u0117s post-totalitarin\u0117s Rusijos vertybin\u0119 pozicij\u0105 \u0161iuo svarbiu klausimu.<\/p>\n

Juo labiau, kad SSRS vaidmuo Antrajame pasauliniame kare i\u0161skirtinai reik\u0161mingas, bet toli gra\u017eu nevienareik\u0161mis. Viena vertus akivaizdu, kad tam tikru momentu SSRS savo teritorijoje kariavo totalin\u012f i\u0161likimo kar\u0105, sud\u0117jo daugiausiai auk\u0173 ir karine prasme daugiausiai prisid\u0117jo prie pergal\u0117s prie\u0161 nacizm\u0105. Ta\u010diau kita vertus, karo eigoje ji radikaliai keit\u0117 stovykl\u0105 (iki 1940 m. pabaigos i\u0161 esm\u0117s veikusi kaip nacistin\u0117s Vokietijos neformali s\u0105junginink\u0117, nuo 1941-\u0173j\u0173 vasaros tapo antihitlerin\u0117s koalicijos dalyviu), o jos 1944\u20131945 m. i\u0161vaduojamasis \u017eygis \u012f Ryt\u0173 ir Centrin\u0119 Europ\u0105 regiono tautoms atne\u0161\u0117 ne tik i\u0161laisvinim\u0105 nuo nacizmo, bet ir tiesiogin\u0119 sovietin\u0119 okupacij\u0105 ir ideologin\u0119 prievart\u0105. Arba, bent jau ribot\u0105 suverenitet\u0105 ir visi\u0161k\u0105 politin\u0119 priklausomyb\u0119 nuo sovietinio totalitarizmo ideologijos ir Kremliaus u\u017esienio politikos.<\/p>\n

Tod\u0117l SSRS teisi\u0173 per\u0117m\u0117jos Rusijos Federacijos oficiali pozicija \u0161iuo aktualiu klausimu tampa dar labiau reik\u0161minga. Ypa\u010d prisimenant, kad Rusijos Federacija \u0161iandien yra viena i\u0161 penki\u0173 JTO Saugumo Tarybos nuolatini\u0173 nari\u0173 su veto teise ir viena did\u017eiausi\u0173 branduolini\u0173 gali\u0173 pasaulyje. Taigi svarbi \u0161iuolaikin\u0117s Europos ir pasaulio geopolitin\u0117s saugumo architekt\u016bros dalis, nuo kurios elgesio tarptautin\u0117je arenoje ir siun\u010diam\u0173 signal\u0173 tarptautinei bendrijai nema\u017eai priklauso pasaulio stabilumas ir globali taika.<\/p>\n

Ta\u010diau problema ta, kad prezidentas V. Putinas savo \u017emogi\u0161kai jautriame es\u0117 kai kuriais klausimais pateik\u0117 itin tendencingas ir istorinei tiesai kardinaliai prie\u0161i\u0161kas interpretacijas, kurios ne tik klaidina eilini\u0173 rus\u0173 istorin\u0119 atmint\u012f ir formuoja i\u0161\u0161aukian\u010di\u0105 istorijos politikos doktrin\u0105, bet kartu gali liudyti ir \u0161iuolaikin\u0117s Rusijos neoimperializmo tam tikras aprai\u0161kas. Pirmiausia, trij\u0173 vakarini\u0173 Rusijos kaimyni\u0173 \u2013 Lietuvos, Latvijos, Estijos at\u017evilgiu.<\/p>\n

Rusijos prezidento po\u017ei\u016bris \u012f Ribbentropo\u2013Molotovo pakt\u0105 ir Antrojo pasaulinio karo prad\u017eioje SSRS \u012fvykdyt\u0105 trij\u0173 tarptautin\u0117s bendrijos pripa\u017eint\u0173 suvereni\u0173, nepriklausom\u0173 Baltijos valstybi\u0173 okupacij\u0105 ir aneksij\u0105 rodo, kad negerbiama nei istorin\u0117 atmintis nei tarptautin\u0117 teis\u0117. Charakteringa, kad taip elgiasi ne eilinis\u00a0did\u017eiosios politikos<\/em>\u00a0\u0161auktinis-naujokas, bet ilgametis valstyb\u0117s lyderis, sukaup\u0119s did\u017eiul\u0119 politin\u0119 patirt\u012f ir turintis universitetin\u012f juridin\u012f i\u0161silavinim\u0105. Tod\u0117l kyla nat\u016bralus klausimas: k\u0105 tokia pozicija i\u0161 ties\u0173 rei\u0161kia? Kas u\u017e jos slypi?<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Molotovo-Ribentropo pakto pasira\u0161ymas, Maskva 1939 m. \/ fotografija thenewfederalist.eu<\/em><\/p>\n

Tvirtinimas, kad SSRS buvo paskutin\u0117 valstyb\u0117 Europoje, kuri sudar\u0117 Nepuolimo pakt\u0105 su nacistine Vokietija, kad paktas leido Soviet\u0173 S\u0105jungai i\u0161vengti karo dviem frontais su Vokietija ir Japonija vienu metu bei atitiko jos nacionalinius interesus yra toli nuo istorin\u0117s tiesos ir veda \u012f loginius sp\u0105stus. Pirmiausia d\u0117l to, kad kit\u0173 valstybi\u0173 sudarytos nepuolimo sutartys su nacistine Vokietija buvo grynai pacifistinio pob\u016bd\u017eio ir nesl\u0117p\u0117 savyje joki\u0173 slapt\u0173 protokol\u0173 agresyviai paneigian\u010di\u0173 ar siaurinan\u010di\u0173 tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 suverenitet\u0105.<\/p>\n

Antra, pamir\u0161tama, kad 1939 m. vasar\u0105 Europos politinis \u017eem\u0117lapis buvo taip sukonstruotas, kad SSRS karo vienu metu dviem frontais su Vokietija ir Japonija negal\u0117jo b\u016bti i\u0161 principo jau vien d\u0117l tos prie\u017easties, kad SSRS tuo metu netur\u0117jo tiesiogin\u0117s sienos su Vokietija. Nuo Vokietijos j\u0105 skyr\u0117 Lenkija ir Baltijos valstyb\u0117s. Tik sunaikin\u0119s t\u0105 geopolitin\u012f bufer\u012f A. Hitleris realiai gal\u0117jo smogti Soviet\u0173 S\u0105jungai.<\/p>\n

O tai rei\u0161k\u0117, kad tokio buferio i\u0161saugojimas ir buvo tam tikra SSRS saugumo garantija nuo nacistin\u0117s Vokietijos agresijos. Juo labiau, kad nuo Austrijos an\u0161liuso Lietuvos kariuomen\u0117s Generaliniame \u0160tabe buvo kuriami planai ir modeliuojama bendra Lietuvos\u2013SSRS gynyba nuo Vokietijos eventualios agresijos. Tuo tarpu Lenkija 1938 m. lapkrit\u012f \u2013 1939 m. rugpj\u016bt\u012f nepajudinamai laik\u0117si taip vadinamos \u201evienodo nusitolinimo politikos” (polityka r\u00f3wnowagi<\/em>) nuo Maskvos ir Berlyno ir jokiu b\u016bdu nesutiko su A.Hitlerio jai si\u016blomu satelito vaidmeniu projektuojamame \u017eygyje \u012f rytus. Taigi 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d. Ribbentropo\u2013Molotovo paktas de facto sunaikino nat\u016bral\u0173 SSRS saugumo bufer\u012f vakaruose ir pastat\u0117 j\u0105 pastat\u0117 akis \u012f ak\u012f su nacistin\u0117s Vokietijos karo ma\u0161ina.<\/p>\n

Tre\u010dia. Kaip rodo Rusijos Federacijos U\u017esienio politikos archyvo \u0161altiniai, \u201elimitrofines” Baltijos valstybes \u201eat\u0117jus tinkamam momentui” pasidalyti su Vokietija Maskva puosel\u0117jo mint\u012f dar nuo 1926 m. vasaros, kada buvo rengiama Lietuvos\u2013Soviet\u0173 S\u0105jungos Nepuolimo sutartis (Sic!). U\u017esienio reikal\u0173 liaudies komisariate kai kurie auk\u0161ti pareig\u016bnai neatmet\u0117 galimyb\u0117s, kad \u201esusiklos\u010dius tam tikroms aplinkyb\u0117ms” Vokietija Soviet\u0173 S\u0105jungai gali \u201epasi\u016blyti Latvij\u0105 ir Estij\u0105”, o pati \u012fsitvirtinti Lenkijoje ir Lietuvoje. Tai rodo, kad 1939 m. rugpj\u016b\u010dio 23 d. Vokietijos ir SSRS \u012fvykdytas pasidalinimas \u201e\u012ftakos zonomis” nebuvo spontani\u0161kas sprendimas, bet buvo suprojektuotas net keliolika met\u0173 anks\u010diau.<\/p>\n

Teisindamas Ribbentropo\u2013Molotovo pakto sudarym\u0105 Antrojo pasaulinio karo i\u0161vakar\u0117se ir Baltijos valstybi\u0173 okupacij\u0105\/aneksij\u0105 1940 m. vasar\u0105 minimo es\u0117 autorius i\u0161 esm\u0117s kartoja jau seniai pa\u010di\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s Rusijos istorik\u0173 paneigtas sovietin\u0117s istorin\u0117s propagandos kli\u0161es ir gina stalinin\u0117s u\u017esienio politikos doktrin\u0105 pagr\u012fst\u0105 imperiniu po\u017ei\u016briu \u012f kit\u0173 valstybi\u0173 suverenitet\u0105.<\/p>\n

1939 m. ruden\u012f \u2013 1940 m. vasar\u0105, kai SSRS vykd\u0117 Lietuvos \u201einkorporavimo proces\u0105”, tuometin\u0117s tarptautin\u0117s teis\u0117s po\u017ei\u016briu Lietuva ir SSRS tarptautin\u0117je arenoje veik\u0117 kaip du skirtingi ir pilnaver\u010diai tarptautin\u0117s teis\u0117s subjektai. Tarp Lietuvos Respublikos ir Soviet\u0173 S\u0105jungos tuo metu buvo pasira\u0161ytos, ratifikuotos, Taut\u0173 S\u0105jungoje registruotos ir veik\u0117 bent kelios bilaterin\u0117s sutartys, kuriomis tiek Rusijos Federacin\u0117 Socialistin\u0117 Soviet\u0173 Respublika (toliau \u2013 RFSSR), tiek v\u0117liau ir SSRS be i\u0161lyg\u0173 pripa\u017eino Lietuvos suverenitet\u0105 ir nepriklausomyb\u0119.<\/p>\n

\u0160tai 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir RFSSR Taikos sutarties pirmame straipsnyje buvo pasakyta, kad \u201eRusija be atodair\u0173 pripa\u017e\u012fsta Lietuvos Valstyb\u0117s savaranki\u0161kum\u0105 ir nepriklausomyb\u0119 su visomis i\u0161 tokio pripa\u017einimo einan\u010diomis juridin\u0117mis s\u0117km\u0117mis ir gera valia visiems am\u017eiams atsisako nuo vis\u0173 Rusijos suvereniteto teisi\u0173, kuri\u0173 ji yra tur\u0117jusi Lietuvi\u0173 tautos ir jos teritorijos at\u017evilgiu”. 1926 m. rugs\u0117jo 28 d. Lietuva ir SSRS pasira\u0161\u0117 Nepuolimo sutart\u012f, kurios pirmas straipsnis deklaravo, kad 1920 liepos 12 d. Taikos sutarties \u201evisi nuostatai palaiko vis\u0105 savo gali\u0105 ir nelie\u010diamyb\u0119, lieka Lietuvos Respublikos ir Socialistini\u0173 Taryb\u0173 Respublik\u0173 S\u0105jungos santyki\u0173 pagrindu”. Antrame sutarties straipsnyje \u0161alys pasi\u017ead\u0117jo \u201evisomis aplinkyb\u0117mis gerbti viena antros suverenum\u0105 bei teritorin\u012f integralum\u0105 ir nelie\u010diamyb\u0119”, o tre\u010diajame \u2013 \u201esusilaikyti nuo bet kuri\u0173 agresijos veiksm\u0173 prie\u0161 antr\u0105j\u0105 \u0161al\u012f”. \u0160i sutartis dukart \u2013 1931 m. gegu\u017e\u0117s 6 d. ir 1934 m. baland\u017eio 4 d. \u2013 buvo prat\u0119sta ir tur\u0117jo galioti iki 1945 m. gruod\u017eio 31 d. Taigi 1939\u20131940 m. Soviet\u0173 S\u0105jungai nelau\u017eant tarptautin\u0117s teis\u0117s \u0161i sutartis b\u016bt\u0173 veikusi iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.<\/p>\n

I\u0161 esm\u0117s tos pa\u010dios juridin\u0117s bei politin\u0117s vertybin\u0117s nuostatos buvo \u012ftvirtintos ir 1939 m. spalio 10 d. sudarytoje\u00a0Lietuvos\u2013Soviet\u0173 S\u0105jungos savitarpio pagalbos sutartyje<\/em>. Sutarties preambul\u0117je konstatuota, kad 1920 m. liepos 12 d. Taikos sutartis ir 1926 m. rugs\u0117jo 28 d. Nepuolimo sutartis \u201eteb\u0117ra \u0161ali\u0173 savitarpio santyki\u0173 ir prievoli\u0173 tvirtu pagrindu”. Svarbu pabr\u0117\u017eti, jog \u0161ios sutarties pirmame straipsnyje fiksuotas Vilniaus miesto ir srities \u201eperdavimas” Lietuvos Respublikai tarptautin\u0117s teis\u0117s po\u017ei\u016briu buvo ne ka\u017ekokia SSRS dovana Lietuvai, o tik ankstesni\u0173 Lietuvos ir RFSSR\/SSRS sutar\u010di\u0173 (Taikos; Nepuolimo), kuriomis RFSSR\/SSRS pati laisva valia \u0161iose teritorijose jau buvo pripa\u017einusi Lietuvos Respublikos suverenitet\u0105, \u012fgyvendinimas. Dokumente (7 straipsnis) pabr\u0117\u017eta, kad \u201e\u0160ios sutarties \u012fgyvendinimas jokiu b\u016bdu neturi paliesti Susitarian\u010di\u0173 \u0160ali\u0173 suvereni\u0173 teisi\u0173, ypa\u010d j\u0173 valstybin\u0117s santvarkos, ekonomin\u0117s ir socialin\u0117s sistemos, karini\u0173 priemoni\u0173 ir bendrai nesiki\u0161imo \u012f vidaus reikalus d\u0117snio”.<\/p>\n

Be dvi\u0161ali\u0173 sutar\u010di\u0173 abi \u0161alys buvo ir keli\u0173 universali\u0173 daugia\u0161ali\u0173 tarptautini\u0173 susitarim\u0173, kurie draud\u0117 agresij\u0105, subjektai. Taigi, labai konkre\u010diai ir ai\u0161kiai susaistytos tuomet galiojusios tarptautin\u0117s teis\u0117s norm\u0173. Lietuva ir Soviet\u0173 S\u0105junga priklaus\u0117 Taut\u0173 S\u0105jungai \u2013 pacifistinio pob\u016bd\u017eio globaliai tarptautinei organizacijai, kuri grie\u017etai draud\u0117 bet kok\u012f puolam\u0105j\u012f kar\u0105 ir deklaravo kolektyvin\u012f saugum\u0105. 1928 m. rugpj\u016b\u010dio 27 d. Pary\u017eiuje buvo pasira\u0161ytas dar vienas globalus daugia\u0161alis pacifistinis susitarimas, taip vadinamas Briando\u2013Kelloggo paktas (kitaip \u2013 Pary\u017eiaus paktas), kuris i\u0161 principo \u201edraud\u0117 kar\u0105, kaip nacionalin\u0117s politikos instrument\u0105”. Soviet\u0173 S\u0105junga prie Briando\u2013Kelloggo pakto prisijung\u0117 1929 m. vasario 9 d., o Lietuva \u2013 t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 baland\u017eio 5 d.<\/p>\n

Negana to, Lietuva ir SSRS Londone 1933 m. liepos 5 d. pasira\u0161\u0117 \u201eKonvencij\u0105 u\u017epuolimui apibr\u0117\u017eti”. Dokumento antrame straipsnyje itin ai\u0161kiai buvo nurodyta, kad \u201evalstybe u\u017epuolike bus pripa\u017einta ta” \u0161alis, kuri \u201e1. Paskelbs kar\u0105 kitai valstybei; 2. \u012esibraus ginkluotomis paj\u0117gomis, net ir karo nepaskelbusi, \u012f kitos valstyb\u0117s teritorij\u0105”. Konvencijos tre\u010dias straipsnis skelb\u0117, kad \u201eJokiu politinio, karinio, ekonominio arba kokio nors kito pob\u016bd\u017eio samprotavimu nebus galima pagr\u012fsti arba pateisinti u\u017epuolimo, numatyto II straipsnyje”. Taigi tame tarpe ir prezidento V. Putino atvirai \u012fvardyt\u0105 stalinin\u0117s Soviet\u0173 S\u0105jungos siek\u012f art\u0117jan\u010dio karo su Vokietija i\u0161vakar\u0117se u\u017esitikrinti \u201esavo strateginius-karinius, gynybinius tikslus”.<\/p>\n

Nesp\u0117liosime, ar rengdamas savo es\u0117 apie Antrojo pasaulinio karo istorines pamokas Rusijos prezidentas i\u0161ties detaliai studijavo SSRS pasira\u0161ytas tarptautines sutartis ir ano meto tarptautin\u0119 teis\u0119. Tik konstatuosime, jog m\u016bs\u0173 auk\u0161\u010diau pateikti dokumentai i\u0161 principo ir kardinaliai prie\u0161tarauja jo pateiktoms i\u0161vadoms, kad 1939 m. ruden\u012f prasid\u0117j\u0119s Lietuvos \u201einkorporavimo procesas” \u012f Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105 \u201ebuvo \u012fvykdytas sutar\u010di\u0173 pagrindu, su i\u0161rinkt\u0173 vald\u017ei\u0173 sutikimu” ir \u201eatitiko to laikme\u010dio tarptautin\u0117s ir valstybin\u0117s teis\u0117s normas”. Dokumentai liudija kaip tik prie\u0161ingai.<\/p>\n

Bet juk klysti \u017emogi\u0161ka ir gal mes klystame? Gal Vladimiras Putinas savo slaptame prezidentiniame archyve i\u0161ties disponuoja ka\u017ekokiais kitokiais svarbiais, bet mums visai ne\u017einomais juridiniais dokumentais? Gal i\u0161ties tarpukaryje egzistavo kokia nors mums ne\u017einoma globali daugia\u0161al\u0117 politin\u0117 sutartis arba tarptautin\u0117s teis\u0117s norma, kuri Maskvai buvo delegavusi teis\u0119 nepriklausomas valstybes \u2013 Lenkij\u0105, Baltijos \u0161alis ir Suomij\u0105, nepaisant t\u0173 taut\u0173 suverenios valios, savo nuo\u017ei\u016bra dalytis \u201e\u012ftakos zonomis” su nacistine Vokietija?<\/p>\n

Netgi pirkti ir parduoti t\u0173 \u0161ali\u0173 atskiras teritorijas su j\u0173 gyventojais, kult\u016bra ir turtu? Pavyzd\u017eiui, kaip nutiko su Lietuvos pietine provincija Suvalkija, kuri 1939 m. rugs\u0117jo 28 d. pasira\u0161ant SSRS \u2013 Vokietijos sutart\u012f d\u0117l sienos ir draugyst\u0117s pagal slapt\u0105 jos protokol\u0105 Berlyno iniciatyva \u201esiekiant nat\u016bralaus ir paprasto sienos nustatymo” buvo priskirta Vokietijos reichui. Ta\u010diau J. Stalinui apsigalvojus, pagal 1941 m. sausio 10 d. SSRS ir Vokietijos slapt\u0105 susitarim\u0105, Soviet\u0173 S\u0105jungos i\u0161 nacistin\u0117s Vokietijos i\u0161pirkta u\u017e 7,5 mln. aukso doleri\u0173 kain\u0105. \u017dvelgiant istori\u0161kai ir per tarptautin\u0117s teis\u0117s prizm\u0119, tokiame Maskvos\u2013Berlyno politiniame-finansiniame sandoryje slyp\u0117jo stalinin\u0117s SSRS u\u017esienio politikos tam tikras paradoksalumas ir netgi skurdas: Rusijos imperijos paveld\u0117toja SSRS i\u0161 Vokietijos nusipirko Lietuvos pietin\u0119 provincij\u0105 Suvalkij\u0105, kuri Vokietijos suverenitete niekada nebuvo ir nei Pr\u016bsijos karalystei, nei v\u0117liau Vokietijos imperijai niekada nepriklaus\u0117. Ta\u010diau po 1795 m. \u012fvykusio \u017de\u010dpospolitos galutinio sunaikinimo visam \u0161imtme\u010diui buvo patekusi \u012f carin\u0117s Rusijos vald\u017ei\u0105 ir jurisdikcij\u0105. Taigi \u017evelgiant su lengva ironija galima tarti, kad 1941 m. prad\u017eioje J. Stalino A. Hitleriui sumok\u0117ti 7,5 mln. aukso doleri\u0173 u\u017e lietuvi\u0161k\u0105 Suvalkij\u0105 i\u0161 esm\u0117s buvo pinigai i\u0161mesti \u012f bal\u0105 ir eilinis stalinin\u0117s u\u017esienio politikos nemok\u0161i\u0161kumas, kur\u012f \u0161iandienin\u0117je Rusijoje ka\u017ekod\u0117l v\u0117l bandoma juridi\u0161kai pateisinti, politi\u0161kai sakralizuoti ir net reanimuoti.<\/p>\n

Nepaisant net fakto, kad tokia pozicija akivaizd\u017eiai disonuoja ne tik su Vakar\u0173 \u0161ali\u0173 istoriografija, bet ir su pa\u010dios Rusijos profesionali\u0173 istorik\u0173-tyr\u0117j\u0173 pozicijomis ir vertinimais. 2006\u20132012 m. Lietuvos istorijos instituto ir Rusijos Federacijos Moksl\u0173 akademijos Visuotin\u0117s istorijos instituto tyr\u0117jai, bendradarbiaudami su jungtine Lietuvos\u2013Rusijos istorik\u0173 komisija, bendromis j\u0117gomis, kolegialiai pareng\u0117 ir i\u0161leido dokument\u0173 dvitom\u012f \u201e\u0421\u0421\u0421\u0420 \u0438 \u041b\u0438\u0442\u0432\u0430 \u0432 \u0433\u043e\u0434\u044b \u0412\u0442\u043e\u0440\u043e\u0439 \u043c\u0438\u0440\u043e\u0432\u043e\u0439 \u0432\u043e\u0439\u043d\u044b”, kuriame pateik\u0117 netoli 600 originali\u0173 dokument\u0173 i\u0161 Lietuvos ir Rusijos Federacijos \u012fvairi\u0173 archyv\u0173. Dvitomyje publikuojami \u0161altiniai gana detaliai ir precizi\u0161kai atspindi 1939\u20131940 m. situacij\u0105 Europoje, SSRS politin\u012f\u2013karin\u012f pasirengim\u0105 Lietuvos okupacijai\/aneksijai bei jos realizavimo mechanizmus.<\/p>\n

Pavyzd\u017eiui, kad 1940 m. bir\u017eel\u012f\u2013liep\u0105 prasid\u0117jusi\u0105 Lietuvos sovietin\u0119 okupacij\u0105 bandant pridengti \u201erinkimais” \u012f taip vadinam\u0105 \u201eLiaudies seim\u0105”, kuris priimt\u0173 Kremliui reikalingus sprendimus, Maskva labai kruop\u0161\u010diai parinko prakti\u0161kai visus b\u016bsimo \u201eLiaudies seimo” deputatus ir nusprend\u0117 kokia privalo b\u016bti to \u201eparlamento” politin\u0117, socialin\u0117 ir nacionalin\u0117 sud\u0117tis. Likus savaitei iki b\u016bsimo Seimo \u201erinkim\u0173”, liepos 7 d. SSRS emisarai Kaune Vladimiras Dekanozovas ir Nikolajus Pozdniakovas J. Stalinui raportavo, kad \u201enauj\u0105j\u012f Seim\u0105” sudarys 79 deputatai. Politiniu po\u017ei\u016briu bus \u201ei\u0161rinkta” 40 komunist\u0173, 5 komjaunuoliai, lik\u0119 nepartiniai. Tautiniu \u2013 \u201e65 lietuviai, 5 \u017eydai, 2 rusai, 5 lenkai, 2 latviai”. Taigi istori\u0161kai vertinant \u0161\u012f V. Dekanozovo ir N. Pozdniakovo raport\u0105 J. Stalinui, matyt, tik ironi\u0161kai b\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti, jog po sovietin\u0117s okupacijos prad\u017eios Lietuvoje prasid\u0117j\u0119 procesai atitiko Lietuvos Respublikos Konstitucij\u0105, sutartis su SSRS ir tuomet veikusi\u0105 tarptautin\u0119 teis\u0119.<\/p>\n

Jau rimtai nebekalbant apie tai, kad v\u0117lesniais metais okupuota\/aneksuota Lietuva \u201eSSRS sud\u0117tyje i\u0161laik\u0117 savo vald\u017eios organus, kalb\u0105, buvo atstovaujamos auk\u0161\u010diausiose sovietin\u0117se valstybin\u0117se strukt\u016brose” \u2013 kaip teigia prezidentas Putinas. Ir tariamai lietuvi\u0161ki \u201evald\u017eios organai” ir j\u0173 atstovavimas \u201esovietin\u0117se valstybin\u0117se strukt\u016brose” i\u0161 esm\u0117s tebuvo juridin\u0117 fikcija, kuri sugriuvo i\u0161kart, kai tik SSRS prezidentas reformatorius Michailas Gorba\u010diovas atlaisvino sovietinio totalitarizmo var\u017eus ir 1990 m. vasar\u012f Lietuvoje \u012fvyko laisvi rinkimai, kurie pasibaig\u0117 nacionalinio lietuvi\u0161ko valstybingumo atk\u016brimu.<\/p>\n

Kita vertus, analizuojamo es\u0117 pastarasis pasa\u017eas, kuriame kiekvienos tautos fundamentali teis\u0117 ir tapatyb\u0117s sandas \u2013 kalb\u0117ti savo gimt\u0105ja kalba i\u0161 esm\u0117s sulyginamas su daug spar\u010diau kintan\u010dia politika\/politin\u0117s vald\u017eios forma, rodo, kad es\u0117 autorius labai i\u0161 auk\u0161to \u017evelg\u0117 \u012f problematik\u0105 ir daug ko nepasteb\u0117jo. Pamir\u0161o net ir tai, kad beveik pus\u0161imt\u012f met\u0173 i\u0161 lietuvi\u0173 atimti lietuvi\u0173 kalbos ne\u012fsteng\u0117 net carin\u0117s Rusijos vald\u017eia. Kuri 1864\u20131904 m. tai band\u0117 padaryti ne tik propaganda, paki\u0161omis, bet ir represijomis: u\u017e lietuvi\u0161k\u0173 knyg\u0173 spausdinim\u0105, platinim\u0105 ir skaitym\u0105 sodindama lietuvius \u012f kal\u0117jim\u0105 arba si\u0173sdama \u012f tremt\u012f Sibire.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Hitleris ir Stalinas \/ foto iliustracija The Daily Beast<\/em><\/p>\n

Apibendrintai tariant, minimas \u0161altini\u0173 dvitomis \u201e\u0421\u0421\u0421\u0420 \u0438 \u041b\u0438\u0442\u0432\u0430 \u0432 \u0433\u043e\u0434\u044b \u0412\u0442\u043e\u0440\u043e\u0439 \u043c\u0438\u0440\u043e\u0432\u043e\u0439 \u0432\u043e\u0439\u043d\u044b” svarbus bent keliais aspektais:<\/p>\n

1) jis parodo, jog nors 1939 m. vasar\u0105 SSRS\u2013Vokietijos nepuolimo sutarties iniciatorius buvo Berlynas, kuris \u012f\u017eeng\u0119s \u012f pasirengimo karui su Lenkija paskutin\u012f etap\u0105 tokiu b\u016bdu siek\u0117 izoliuoti savo b\u016bsim\u0105 auk\u0105, ta\u010diau tarptautinei teisei prie\u0161taraujanti slapt\u0173j\u0173 protokol\u0173 id\u0117ja ir iniciatyva plauk\u0117 i\u0161 Maskvos;<\/p>\n

2) kad 1940 m. bir\u017eelio 15 d. \u012fsiver\u017eim\u0105 \u012f Lietuv\u0105 (ir kitas Baltijos valstybes) SSRS politin\u0117-karin\u0117 vadovyb\u0117 planavo ir organizavo kaip tipi\u0161k\u0105 puolam\u0105j\u0105 karin\u0119 operacij\u0105. Operacijos i\u0161vakar\u0117se SSRS karo ligonin\u0117se buvo atlaisvinta keliolika t\u016bkstan\u010di\u0173 viet\u0173 su\u017eeistiesiems, o GULAG’o sistemoje parengta apie 50\u201370 t\u016bkstan\u010di\u0173 viet\u0173 b\u016bsimiems karo belaisviams. Bir\u017eelio prad\u017eioje Gynybos komisaro \u012fsakymu sustabdyta atitarnavusi\u0173 raudonarmie\u010di\u0173 demobilizacija ir prie Lietuvos, Latvijos, Estijos sien\u0173 sutelkti stamb\u016bs Raudonosios armijos gyvosios j\u0117gos ir technikos junginiai: 435 000 raudonarmie\u010di\u0173; apie 8000 patrank\u0173 ir minosvaid\u017ei\u0173; per 3000 tank\u0173; daugiau nei 500 \u0161arvuo\u010di\u0173; 2601 karo l\u0117ktuvas.<\/p>\n

Bendrai pa\u0117mus 1940 m. bir\u017eelio viduryje \u012f Baltijos valstybi\u0173 u\u017egrobimo kampanij\u0105 SSRS \u012ftrauk\u0117 tris armijas, septynis p\u0117stinink\u0173 ir tris kavalerijos korpusus, dvide\u0161imt \u0161auli\u0173, dvi motorizuot\u0173 \u0161auli\u0173, keturias kavalerijos divizijas, devynias tank\u0173 ir vien\u0105 para\u0161iutinink\u0173 brigad\u0105. Jei prie vis\u0173 \u0161i\u0173 paj\u0117gum\u0173 dar prid\u0117sime 1939 m. lapkrit\u012f Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje \u012fkurdint\u0173 SSRS karini\u0173 bazi\u0173 grupuotes bei 1940 m. bir\u017eelio 14 d. ryt\u0105 Baltijos j\u016broje SSRS karinio laivyno prad\u0117t\u0105 Baltijos \u0161ali\u0173 blokad\u0105, tai tur\u0117sime gerokai per pus\u0119 milijono kari\u0173 su mil\u017eini\u0161ka karin\u0117s technikos armada.<\/p>\n

O tai rei\u0161kia, kad 1940 m. bir\u017eelio 15\u201317 d. Soviet\u0173 S\u0105junga prie\u0161 tris ma\u017eas Baltijos respublikas, kuri\u0173 kariuomen\u0117 bendrai pa\u0117mus nevir\u0161ijo 70 000 kovotoj\u0173, j\u0173 okupuoti pasiunt\u0117 didesn\u0119 karin\u0119 armad\u0105, nei Did\u017eioji Britanija 1940 m. pavasar\u012f per Laman\u0161\u0105 \u012f pagalb\u0105 Pranc\u016bzijai gelb\u0117ti Europ\u0105 nuo nacistin\u0117s Vokietijos;<\/p>\n

3) kad nuo 1940 m. bir\u017eelio 15 d. iki t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 3 d., t.y. nuo Lietuvos Respublikos okupacijos prad\u017eios iki jos aneksijos, SSRS okupacin\u0117s vald\u017eios atstov\u0173 Kaune \u2013 SSRS u\u017esienio reikal\u0173 liaudies komisaro pavaduotojo, J. Stalino ypatingojo emisaro Lietuvoje Vladimiro Dekanozovo ir SSRS pasiuntinio Kaune Nikolajaus Pozdniakovo \u2013 naujai paskirt\u0173 ar parinkt\u0173 Lietuvos pareig\u016bn\u0173 (prezidento pareigas eiti paskirto asmens, naujo premjero, \u201eLiaudies Vyriausyb\u0117s” ministr\u0173, \u201eLiaudies Seimo” nari\u0173, departament\u0173 direktori\u0173, etc.) vykdyti Lietuvos Respublikos politinio-ekonominio-juridinio pob\u016bd\u017eio konstituciniai pertvarkymai pagal SSRS diktat\u0105 buvo nesuderinami su 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstitucija, tuomet galiojusia tarptautine teise ir Lietuvos\u2013RFSSR\/SSRS 1920\u20131939 m. sudarytomis politin\u0117mis sutartimis.<\/p>\n

Lietuva ir Rusija kaimynyst\u0117je gyvena jau daugiau nei t\u016bkstant\u012f met\u0173. Istorija ir istorin\u0117 atmintis yra fundamental\u016bs kiekvienos tautos bei valstyb\u0117s tapatyb\u0117s elementai. Istorija tautas gali jungti, bet gali ir skirti. Kaip rodo \u012fvair\u016bs pavyzd\u017eiai, ji gali b\u016bti arba s\u0117kming\u0173 arba konflikti\u0161k\u0173 tarptautini\u0173 santyki\u0173 dedam\u0105ja. Tod\u0117l svarbu, kad m\u016bs\u0173 bendra istorija ir istorin\u0117 atmintis b\u016bt\u0173 grind\u017eiama keliais dalykais \u2013 faktais, argumentais, pagarbiu dialogu ir konsensuso paie\u0161komis. Kad politika likt\u0173 \u0161vari \u012f istorij\u0105 svarbu \u017evelgti atviromis akimis. Be melo, nutyl\u0117jim\u0173, i\u0161kraipym\u0173. Tik taip globaliame ir \u012ftamp\u0173 kupiname pasaulyje galime sukurti saugi\u0105 ir jauki\u0105 ateit\u012f be beprasmi\u0161k\u0173 \u201eatminties kar\u0173” sau ir b\u016bsimoms kartoms.<\/p>\n

\n

Skaitykite kitus InformNapalm straipsnius:<\/h2>\n