{"id":2172,"date":"2020-12-31T11:11:45","date_gmt":"2020-12-31T07:11:45","guid":{"rendered":"https:\/\/informnapalm.org\/lt\/?p=2172"},"modified":"2020-12-31T19:02:40","modified_gmt":"2020-12-31T15:02:40","slug":"nemokamos-palydovo-nuotraukos-gali-aptikti-radarus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/informnapalm.org\/lt\/nemokamos-palydovo-nuotraukos-gali-aptikti-radarus\/","title":{"rendered":"OSINT pavojus karin\u0117ms j\u016br\u0173 paj\u0117goms: kaip nemokamos palydovo nuotraukos gali aptikti radarus"},"content":{"rendered":"

InformNapalm skaitytojams skelbiame straipsnio “Hidden Threat To Navies: How Freely Available Satellite Imagery Can Track Radars”<\/em><\/a> vertim\u0105 i\u0161 angl\u0173 kalbos. Straipsnis publikuotas interneto svetain\u0117je \u201eNaval News\u201c. Vertim\u0105 atliko InformNapalm Lietuvos redakcija. <\/strong><\/p>\n

\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Radar\u0173 trukd\u017eiai i\u0161 Sentinel-1 palydovo vaizd\u0173 vir\u0161 Barenco j\u016bros. Tai sutampa su Rusijos karinio j\u016br\u0173 laivyno raket\u0173 bandymais. Da\u017eniausiai \u0161ie trukd\u017eiai nepastebimi, kai Rusijos karin\u0117s j\u016br\u0173 paj\u0117gos nesitreniruoja \u0161ioje vietoje.<\/em><\/p>\n

Slapti rus\u0173 bandymai<\/h2>\n

Naujausi Rusijos karo laivai \u0161iuo metu i\u0161bando hipergarsines sparnuot\u0105sias raketas. \u0160ie bandymai vyksta lediniuose Barenco j\u016bros vandenyse, taip pat laikomuose viena labiausiai nuo civilizacijos nutolusi\u0173 viet\u0173 pasaulyje. Jie yra dengiami ilgos arktin\u0117s nakties bei storo debes\u0173 sluoksnio. Ta\u010diau Barenco j\u016bros prieigos vis tik yra stebimos. Ir tai daro ne tik NATO laivynas (\u017einoma, \u0161io fakto negalima patvirtinti).<\/p>\n

OSINT (angl. Open Source Intelligence, liet. atvir\u0173j\u0173 \u0161altini\u0173 \u017evalgyba<\/em>) naudoja vie\u0161ai prieinamus duomenis tam, kad gaut\u0173 \u012f\u017evalgas bei i\u0161vadas apie karinius paj\u0117gumus. Mes esame \u012fprat\u0119 prie labiau komercini\u0173 palydov\u0173 vaizd\u0173, kaip antai naudojam\u0173 \u012fvairiose skaitmenin\u0117se \u017eem\u0117lapi\u0173 programose ar Google Earth<\/em>. Intuityvu manyti, kad \u0161ie kartais gali atskleisti karines paslaptis. Ta\u010diau jie negali fiksuoti vaizdo per debes\u0173 sluoksn\u012f ar nakties metu. \u0160iam tikslui naudojamos ma\u017eiau \u017einomos komercin\u0117s palydovini\u0173 nuotrauk\u0173 program\u0117l\u0117s. Jos veikia d\u0117ka technologijos, vadinamos Synthetic Aperture Radar<\/em> (SAR) bei padengia zonas, nepasiekiamas \u012fprastiems vaizdo palydovams. I\u0161 esm\u0117s galima sakyti, kad tokios program\u0117l\u0117s naudoja radarus tam, kad steb\u0117t\u0173 aplink\u0105 bet kokiomis s\u0105lygomis, \u012fskaitant debesuotum\u0105 bei nakties laik\u0105. Arktin\u0117 \u017eiema taipogi n\u0117ra apsauga nuo SAR palydov\u0173.<\/p>\n

Pagrindinis OSINT \u0161altinis – Sentinel-1<\/em> palydov\u0173 pora. Jie taip pat yra Europos Komisijos (EK) ir Europos kosmoso agent\u016bros (EKA) bendros iniciatyvos \u201eKopernikas\u201c Europos radar\u0173 observatorijos dalis. \u0160ie duomenys yra laisvai prieinami internete.<\/p>\n

Sentinel-1<\/em> palydovai turi tr\u016bkum\u0105, kuris gali b\u016bti paverstas privalumu. \u0160ie \u012ftaisai gali b\u016bti laikinai apakinami d\u0117l kit\u0173 radar\u0173 vykdomo duomen\u0173 perdavimo. Nors tai ir i\u0161kreipia bendr\u0105 vaizd\u0105, ta\u010diau tuo pa\u010diu atsiranda galimyb\u0117 surasti, o kartais ir nustatyti aptariam\u0105 radar\u0105.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Radar\u0173 susid\u016brimai strategi\u0161kai svarbioje Hainano saloje Piet\u0173 Kinijos j\u016broje. Sud\u0117tinis tam tikr\u0105 laik\u0105 surinkt\u0173 duomen\u0173 vaizdas. Analiz\u0119 sudar\u0117 \u201eTwitter\u201c vartotojas<\/strong>\u00a0d-atis<\/a>,<\/em> kuris naudoja pasirinktinius \u012frankius ir metodus.<\/em><\/h5>\n

Auk\u0161\u010diausio lygio karin\u0117s paj\u0117gos tokias technologijas naudoja jau daugyb\u0119 met\u0173. J\u0173 specialiai sukurti radarai gali aptikti ir kategorizuoti plat\u0173 radar\u0173 tinkl\u0105. Palyginimui, Sentinel-1<\/em> yra gana ribotas. Jis perduoda tik 5.4 GHz su 100 MHz pralaidumu. Taigi, tik kiti radarai, perduodantys duomenis 5300-5500 MHz diapazone, gali jam kliudyti. Kitaip tariant, Sentinel-1 <\/em>pasirenka tik tuos radarus, kurie veikia pana\u0161iu da\u017eniu.<\/p>\n

Kaip dauguma OSINT informacijos \u0161altini\u0173, mes negalime sutelkti d\u0117mesio tik \u012f\u00a0 Sentinel-1 <\/em>tr\u016bkumus. Svarbu ap\u017evelgti ir palydovo galimybes. Nors jo sensoriai yra gana riboti, aparatas gali atskleisti karines paslaptis. Be to, jei steb\u0117tojai turi stiprius techninius \u012fg\u016bd\u017eius (kas kai kuriems j\u0173 ir yra b\u016bdinga), gauti duomenys gali b\u016bti transformuoti \u012f verting\u0105 \u017evalgybin\u0119 informacij\u0105. Ji yra tiksli bei teisinga, jei analizuojama drauge su kitais OSINT \u0161altiniais.<\/p>\n

Tarp technini\u0173 \u012franki\u0173, vystom\u0173 analitik\u0173<\/a>, <\/strong>galime rasti ir\u00a0 5Ghz Interference Tracker<\/a><\/em><\/strong>, vystom\u0105 OSINT Editor<\/em>. Jis sujungia daugyb\u0119 Sentinel-1<\/em> paveiksliuk\u0173 bei naudoja algoritmus diferencijuoti signalus. Taip pat \u0161is \u012frankis padeda taisyti statini\u0173 radar\u0173 \u0161altinius.<\/p>\n

Daug kas gali b\u016bti nustatyta vien i\u0161 nuotrauk\u0173. Pavyzd\u017eiui, interferencij\u0173 plotis ir impuls\u0173 pasikartojimas padeda identifikuoti sistem\u0105. Senesnio modelio radarai, veikiantys analogo principu ir pasi\u017eymintys da\u017enesniu pasikartojimu, gali b\u016bti lengvai klasifikuojami. \u012emanoma net su\u017einoti, kaip jie sukasi keliaujant palydovui. Modernesni radarai,\u00a0 kuriuose \u012fdiegtos trukd\u017ei\u0173 slopinimo technologijos, gali b\u016bti painesni. Ta\u010diau tai ne visada rei\u0161kia, kad \u0161i\u0173 ne\u012fmanoma identifikuoti.<\/p>\n

\"\"<\/a><\/p>\n

Senesni radarai gali b\u016bti papras\u010diau nuskaitomi d\u0117l savo nusp\u0117jamumo. Kartais oro radarai ar kit\u0173 civilini\u0173 tip\u0173 radarai sukelia trikd\u017eius, tad kontekstas visuomet yra svarbiausia detal\u0117. \u0160io radaro strukt\u016bra yra pana\u0161i \u012f pasteb\u0117to Libijoje<\/a>.\u00a0<\/em><\/p>\n

Stacionari\u0173 radar\u0173 buvimo vieta gali b\u016bti nustatoma kry\u017eminiu b\u016bdu susiejant kelis palydov\u0173 leidimus. Kaip taisykl\u0117, trikd\u017eiai suformuoja juost\u0105, einan\u010di\u0105 tiesiai per vaizd\u0105. Taigi, jei palydovai ateina i\u0161 dviej\u0173 skirting\u0173 kamp\u0173, j\u0173 susikirtimo vieta taip pat \u017eymi radaro viet\u0105. Be to, kartu su didel\u0117s rai\u0161kos komerciniais palydoviniais vaizdais (pvz., Google Earth<\/em>) galima nustatyti viet\u0105, kurioje tiksliai yra radaras, ar bent susiaurinti paie\u0161kos srit\u012f. Net jei radar\u0173 susikirtimas n\u0117ra pastebimas, \u0161altinis vis vien gali b\u016bti nustatytas ie\u0161kant palei trukd\u017ei\u0173 mar\u0161rut\u0105.<\/p>\n

Sukry\u017eminti karinius laivus yra sud\u0117tingiau d\u0117l j\u0173 pastovaus jud\u0117jimo. Ta\u010diau tam tikrais atvejais galima nustatyti j\u0173 tip\u0105. Da\u017eniausiai pirminei identifikacijai yra naudojamas kontekstas bei kiti OSINT duomenys. Kai kurie matomi kariniai laivai yra vieni naujausi\u0173 ir geriausiai veikian\u010di\u0173 tarp pana\u0161aus tipo transporto priemoni\u0173.<\/p>\n

\u0160i taktika n\u0117ra b\u016bdinga vien tik arktinei Rusijai, kur \u0161ie metodai gali b\u016bti pritaikyti gauti\u00a0 \u017evalgybinei informacijai apie karines j\u016bros paj\u0117gas. Lygiai taip pat analizuojami karo laivai Kinijos pakrant\u0117je ar prie Libijos, o kartais tiriami ir ant\u017eeminiai radarai su vaizdu \u012f vandenis.<\/p>\n

Atvir\u0173j\u0173 \u0161altini\u0173 \u017evalgyba gali kelti pavoj\u0173 bet kurios valstyb\u0117s karin\u0117ms j\u016br\u0173 operacijoms. Taip nutinka tod\u0117l, kad susij\u0119 duomenys yra nemokami ir da\u017eniausiai nesunkiai analizuojami. Bet kas, turintis interneto ry\u0161\u012f, grei\u010diausiai gali u\u017efiksuoti karo laiv\u0173 buvimo viet\u0105 naudodamas vien darbinius parametrus. Nors radaro palydovo duomenys n\u0117ra patys intuityviausi, jie suteikia OSINT steb\u0117tojams dar vien\u0105 karini\u0173 laiv\u0173 steb\u0117jimo \u012frank\u012f. Ir n\u0117 vienas laivynas n\u0117ra apsaugotas nuo OSINT.<\/p>\n

\n

\"\"Apie autori\u0173:<\/strong> H I Sutton<\/a><\/strong>. H. I. Suttonas ra\u0161o apie\u00a0 slaptus bei nepakankamai tiriamus povandeninius laivus. Taip autorius ie\u0161ko ne\u012fprast\u0173, \u012fdomi\u0173 laiv\u0173 bei technologij\u0173, susijusi\u0173 su kovomis po bangomis. Pagrindin\u0117s Suttono analizuojamos temos – povandeniniai laivai bei j\u0173 paj\u0117gumai, speciali\u0173j\u0173 j\u016bros karini\u0173 paj\u0117g\u0173 transporto priemon\u0117s bei besikei\u010diantis povandeninio karo pasaulis. Tam, kad tinkamai \u0161ias temas i\u0161nagrin\u0117t\u0173, Suttonas naudoja naujausius OSINT \u017evalgybos duomenis bei remiasi tradiciniais karo mokslo metodais. Taip pat autorius yra para\u0161\u0119s negro\u017eini\u0173 knyg\u0173 jau min\u0117tomis temomis bei jose pateik\u0119s analize gr\u012fstas iliustracijas, reikalingas subjekto Be to,\u00a0 H. I, Suttonas itin domisi j\u016br\u0173 karybos istorija bei duomen\u0173 mokslu. Jo asmenin\u0117 svetain\u0117, kurioje apra\u0161omos \u0161ios temos, vadinasi\u00a0 “Covert Shores” <\/em>(www.hisutton.com).<\/em><\/p>\n

\n
\n

Skaitykite kitus InformNapalm straipsnius:<\/span><\/p>\n

\n
\n
\n
\n