
Naujienose vis dažniau skamba žinia apie naujo armijos korpuso (toliau tekste AK), karui su Ukraina, formavimą Rusijoje. Dauguma komentarų ir diskusijų apie 3-iąjį AK yra susiję su Kremliaus išteklių karui tęsti buvimu ar nebuvimu, naujojo korpuso formavimo sėkmėmis ar nesėkmėmis, koviniu pajėgumu, jo perdislokavimo į Ukrainą terminais ir panaudojimo geografija.
Tuo pačiu lieka neaišku: kur bus korpuso valdymo padaliniai ir 3-iojo AK padalinių ir formuočių nuolatinio dislokavimo vietos? Pamaskvėje? Pavolgio regione? Ar Dono srityje?
Susidaro įspūdis, kad 3-asis AK yra ne tik dar vienas RF ginkluotųjų pajėgų darinys, o būtent okupacinis, kuriamas būti dislokuotas okupuotose Ukrainos teritorijose. Kaip 1-asis AK Donecko srityje ir 2-asis AK Luhansko srityje, sukurti 2014/2015 metų sandūroje.
Akivaizdu, kad šiuo metu Kremlius siekia „užšaldyti“ karą Ukrainos pietuose ir įforminti naują Chersono ir Paazovės regionų statusą. Šiuo atveju dabar ten kovojantys 58-osios ir 49-osios armijų daliniai turėtų grįžti namo į Šiaurės Kaukazą, o 22-osios armijos korpusas – į okupuotą Krymą. Vietoj jų reikia sukurti ir palikti naują darinį. Ir tai gali būti trečiasis AK.
Pažiūrėkime, kaip Rusija tai darė anksčiau.
PADNESTRĖ
Dar nuo sovietmečio 14-osios armijos ir 59-osios motorizuotųjų šaulių divizijų vadovybė buvo Tiraspolyje. 1992 m. balandį (dar Padnestrės konflikto įkarštyje) Rusija paskelbė savo jurisdikciją šiems daliniams. Tada jie hibridiškai įsikišo į karą su Moldova Padnestrės separatistų pusėje, o liepos mėnesį pasirašius paliaubas 14-osios armijos kariškiai Padniestrėje tapo taikdariais. 1995 metais 14-oji armija buvo paversta Rusijos pajėgų operatyvine grupe Moldovos Respublikos Padnestrės regione. Ten jie išliko iki šių dienų.
ČEČĖNIJA
Pirmojo Čečėnijos karo metu 1995 m. birželį rusai Chankalos oro bazėje netoli Grozno, tuo metu jau okupuotoje, sukūrė 58-osios armijos vadovybę, 42-ojo armijos korpuso iš Šiaurės Osetijos pagrindu. Naujosios armijos daliniai turėjo tapti stacionariu okupaciniu kontingentu užkariautoje Ičkerijoje. Tačiau Rusija tą karą pralaimėjo ir buvo priversta išvesti savo kariuomenę iš respublikos. 58-osios armijos vadovybė persikėlė į Vladikaukazą, kur ir tebeveikia.
1999 m. gruodį, jau Antrojo Čečėnijos karo metu, Rusija Chankaloje sukūrė 58-osios armijos 42-ąją motorizuotųjų šaulių diviziją (toliau tekste MŠD), sudarytą iš įvairių dalinių iš visos Rusijos Federacijos. 42-asis MŠD vis dar atlieka okupacinės paramos vaidmenį Kadyrovo režimui. Dabar ši divizija kartu su kitomis 58-osios armijos formuotėmis kovoja Ukrainoje.
CCHINVALIO REGIONAS (PIETŲ OSETIJA)
1991 m. Gruzija prarado didžiosios Pietų Osetijos dalies kontrolę, o kitais metais, pagal sutartį, regione buvo dislokuotas nedidelis Gruzijos, Rusijos ir Osetijos taikdarių kontingentas. 2008 m. Rusijos invazijos metu Cchinvalyje kovėsi 58-osios armijos daliniai, tame tarpe 19-osios MŠD iš Pietų Osetijos. Gruzijai pralaimėjus ir Maskvai pripažinus Pietų Osetijos marionetinį režimą, dalis 19-osios MŠD liko regione kaip okupaciniai daliniai, o 2009 metais jų pagrindu buvo sukurta 4-oji Rusijos karinė bazė. Iš Pietų Osetijos išvestų 19-osios divizijos dalinių pagrindu, buvo suformuota 19-oji atskiroji motorizuotųjų šaulių brigada. 2020 metais brigada vėl tapo į 19-ąjį MŠD. Šiuo metu ir 4-oji Rusijos karinė bazė, ir 19-oji MŠD iš Pietų Osetijos kariauja Ukrainoje.
ABCHAZIJA
1993 m. rudenį Gruzija pralaimėjo savo pirmąjį karą Abchazijoje. Abchazijos separatistus palaikė tiek hibridizuota Rusijos reguliarioji kariuomenė, tiek ir įvairių „savanorių“ samplaika. Pagal kapituliacinę sutartį, nuo 1994 metų Rusijos taikdariai saugojo rytines separatistinės Abchazijos sienas rotacijos principu. 2008-ųjų karo išvakarėse tai buvo trys Maikopo 131-osios atskirosios motorizuotų šaulių brigados batalionai. (Tos pačios Maikopo brigados, kurią 1995 metais Grozno gatvėse sutriuškino čečėnai).
Kartu su separatistų daliniais 131-oji motorizuotųjų šaulių brigada dalyvavo agresijoje prieš Gruziją, o 2009 metais jie buvo performuoti į 7-ąją okupacinę karinę bazę. Šiuo metu rusų kariai iš okupuotos Abchazijos kariauja Ukrainoje.
KRYMAS
Pagal 1997 metų sutartį, SSSR karinių jūrų pajėgų dalies Juodosios jūros laivyno pagrindu buvo sukurtas Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivynas. Rusijos Juodosios jūros laivyno formavimas Kryme apėmė karinio jūrų laivyno vadovybę, laivus su karine infrastruktūra, karinio jūrų laivyno jūrų pėstininkų brigadą, dvi oro bazes ir dar kelis pakrantės apsaugos dalinius.
Okupuojant Krymą, į rusų pusę perėjo didžioji dalis Ukrainos karinio jūrų laivyno personalo, taip pat ir pakrančių apsaugos kariuomenės. 2017 m. iš senųjų Kryme dislokuotų pakrantės apsaugos dalinių (išskyrus jūrų pėstininkus), taip pat iš Ukrainos išdavikų, buvo suformuotas Rusijos Juodosios jūros laivyno 22-asis pakrantės apsaugos AK. Šiuo metu jie kariauja žemyninėje Ukrainoje.
DONBASAS
Karas Rytų Ukrainoje nuo pat pradžių buvo stipriai hibridinis. Prieš Ukrainos karines pajėgas kovojo įvairios margos formuotės, supintos iš Ukrainos teisėsaugos institucijų išdavikų, vietos ukrainofobų ir atvykėlių iš Rusijos – kadrinių specialiųjų pajėgų karių, sukarintų formuočių (kazokų tipo) ir individualių nuotykių ieškotojų. Vėliau į kautynes vis aktyviau įsitraukė Rusijos kariuomenės reguliarieji dalinai. Iki 2022 m. Maskva kategoriškai neigė savo vaidmenį ir vengė formalių santykių su, taip vadinamomis, Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikomis.
Tokiu būdu iš „hibridinės“ medžiagos, su profesionalių instruktorių iš Rusijos kariuomenės pagalba, buvo lipdomas okupacinis kontingentas. 2014–2015 m. 1-asis AK buvo sukurtas „Donbaso liaudies milicijos“ pagrindu, o 2-asis AK – „Pietryčių armijos“ pagrindu. Kai kurie batalionai tapo pulkais ir brigadomis, kai kurie buvo išformuoti, pašalinant marginalinius vadus. Šiuo metu 1-asis ir 2-asis AK yra pilnai integruoti į RF ginkluotųjų pajėgų valdymo vertikalę, nors jie yra laikomi blogiausios kokybės daliniais.
… UKRAINOS PIETŪS
Naujojo 3-iojo AK formavimas vyksta „čečėnišku“, o ne „Donbaso“ modeliu. Rusijos medija šaltiniuose yra naujai kuriamos 6-oji MŠD, 72-oji atskiroji motorizuotųjų šaulių brigada, 17-oji artilerijos brigada, specialiai 3-iąjam AK. Tačiau korpuso numeris gali būti įrodymas, kad skirta „Donbaso“ scenarijaus vystymui Ukrainoje.
Teisinga ir kolegų nuomonė, kad Chersono ir Paazovės regionams kontroliuoti gali neužtekti vieno armijos korpuso. Reikia turėti omenyje, kad dalis Charkovo srities taip pat okupuota. Iš kitos pusės rusai niekada ir nežadėjo, kad nebus papildomų 4-to, 5-to ir kitų okupacinių korpusų.
Tačiau yra akivaizdžios problemos lipdant net vieną – 3-iąjį AK, gali sutrukdyti Rusijos štabistų napoleoniškus planus.
Maksimas Majorovas, Strateginės komunikacijos ir informacinio saugumo centro ekspertas.
Vertimas: Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centras.
Norite neatsilikti nuo naujienų ir gauti jas pirmieji?
Sekite mus Facebooke. Paremkite projektą.
No Responses to “3-asis Rusijos Federacijos okupacinis armijos korpusas Ukrainoje”