Iliustracija: euvsdisinfo.eu

Pasauliui kovojant su antrąja pandemijos banga, COVID-19 išlieka klaidingos/netikslios informacijos branduoliu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kremliaus kontroliuojama medija atkreipė dėmesį ne tik į tai, kaip šalys „nesėkmingai“ kovoja su koronavirusu, tačiau įvairiais kitais naratyvais siekia sumenkinti Baltijos šalių ir Lenkijos įvaizdį – pavyzdžiui, kritika dėl NATO pratybų jų teritorijoje ar tariamo kišimosi į Baltarusijos reikalus.

Debunk EU analitikai lapkričio mėnesį išnagrinėjo 1175 straipsnius, kuriuose buvo aptikta melaginga ir klaidinanti informacija apie Baltijos šalis ir Lenkiją. Jie buvo publikuoti 102 skirtingose Baltijos šalių ir Lenkijos žiniasklaidos priemonėse anglų, estų, latvių, lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis. Manoma, kad nagrinėti straipsniai pasiekė 226 mln. žmonių auditoriją.

Stebėto laikotarpio metu melagingos ir klaidinančios informacijos kryptys Baltijos šalyse kito – vertinant lapkritį išnagrinėtus straipsnius, Lietuvoje dezinformacija išaugo 42,7 proc. Latvijoje pastebėtas nedidelis sumažėjimas – 9,9 proc., o Estijoje stebėtas vidutinis pakilimas 25,9 proc.

Dezinformacijos pasiskirstymas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, 2020 m. lapkritis

Vertinant pagal pasiekiamumą, Lietuvą siekiančios dezinformacijos  srautas padidėjo 14,4 proc,, Estijoje sumažėjo 4,7 proc., o Latvijoje šis rodiklis sumažėjo perpus – 50,7 proc.. Mažesnis vidutinis straipsnio pasiekiamumas gali būti siejamas su tuo, jog Kremliaus skleidžiama propaganda lapkritį Baltijos šalyse buvo labiau nukreipiama į vietinę auditoriją, stokojant valstybių vidaus įvykių ar pavyzdžių, kurie būtų buvę labiau tinkami platesnei auditorijai pačioje Rusijoje skleisti.

Dezinformacijos srautas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, 2020 m. lapkritis

Pastebėta, kad antroji COVID-19 banga turėjo įtakos misinformacijos/dezinformacijos sklaidai Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Lietuvoje COVID-19 buvo trečia tema pagal populiarumą nagrinėtuose straipsniuose, nors jų pasiekiamumas buvo tik 10-oje vietoje tarp visų straipsnių. Lenkijoje COVID-19 naratyvas užėmė pirmąsias pozicijas lapkričio mėnesį. Šia tema buvo publikuota daugiausiai straipsnių, sulaukta daugiausiai reakcijų Facebook tinkle.

Prieš Baltijos šalis ir Lenkiją nukreipti naratyvai buvo naudojami kaip klaidinanti kritika dėl  Baltijos šalių ir Lenkijos požiūrio į protestus Baltarusijoje ir sankcijų prieš Aliaksandro Lukašenkos režimą išplėtimo. Šios retorikos vartojimas jau keletą mėnesių mažėja, o lapkritį dėl JAV prezidento rinkimų ir NATO karinių pratybų vėl iškilo naratyvas, kuriame Baltijos valstybės ir (arba) Lenkija buvo vaizduojamos kaip JAV/NATO vasalai.

Lapkričio 20 dieną mirus baltarusių protestuotojui Romanui Bondarenko, Estija pasiūlė naujas sankcijas, nukreiptas prieš Baltarusiją. Tuomet ir naujienų, nukreiptų prieš Estiją ir Baltijos šalis, kiekis padidėjo.

„Pastebėta, kad nuo to laiko, kai lapkritį buvo paleista Astravo atominė elektrinė, Kremliaus remiami medijos kanalai suintensyvino dezinformacijos naratyvus remdamiesi tuo, kokio požiūrio Baltijos šalys laikėsi dėl atominės elektrinės. Lapkritį šiuose naratyvuose atsirado ir Estija, kuomet ankstesniais mėnesiais retorika buvo susijusi tik su Lietuva ir Latvija“, – sako vyriausiasis Debunk EU analitikas Lietuvoje Balys Liubinavičius.

Atsistatydinusio Estijos vidaus reikalų ministro Marto Helme komentarai apie išrinktąjį JAV prezidentą Džo Bideną šalyje sukėlė vyriausybės krizę – ši situacija buvo išnaudota Kremliui palankioje žiniasklaidoje kaip galimybė dar kartą parodyti Estiją kaip nuolankią JAV „tarnaitę“.

Stebėjimo laikotarpiu Kremliui palanki medija įvairiais būdais stengėsi pavaizduoti neva antirusišką Estijos politiką. „Estija buvo pavaizduota kaip klaidingai kaltinanti Rusijos medijas, diskriminuojanti gyventojus dėl to, kokia kalba jie kalba. Taip pat skelbta, jog Estija kaltino Rusiją manipuliuojant istoriniais faktais. Dezinformaciniai pasakojimai netgi teigė, kad žymūs vyriausybės veikėjai yra Kremliaus agentai “, – teigia B. Liubinavičius.

Kalbant apie Latviją, dažniausiai dezinformaciniuose straipsniuose buvo naudojamas Latvijos, kaip siekiančios parodyti, jog Rusija yra priešiška valstybė, naratyvas.. Antras dažniausiai naudojamas naratyvas buvo šalies kaip „nepasisekusios valstybės“ apibūdinimas.

„Daugelis straipsnių sutelkė dėmesį į tai, kad Rusija yra tas ramstis, padedantis Latvijos ekonomikai, bei teigė, kad Latvija yra rusobiškiška šalis. Šie naratyvai yra glaudžiai susiję, nes buvo teigta, kad Latvija prarado Rusijos palaikymą dėl savo iracionalios antirusiškos politikos“, – sako B. Liubinavičius.

Tuo tarpu Lietuva dažniausiai buvo pateikiama kaip „nepasisekusi valstybė“, kurios nekompetentinga valdžia nesugeba priimti racionalių sprendimų, ypač susijusių su Astravo atominės elektrinės paleidimu. Daugiausiai dezinformacijos buvo pastebėta lapkričio 2, 3 ir 11 dienomis, kuomet tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje buvo nemažai kalbama apie elektrinės saugumą.

Pasak B.Liubinavičiaus, Kremliui palanki medija stengėsi kuo labiau sumenkinti išsakytas Lietuvos abejones dėl Astravo atominės elektrinės. „Be to, kad Lietuva buvo įvardijama kaip „isteriška“, „pavydi“, „iracionali“, taip pat pasigirdo kaltinimai šalies valdžiai dėl tariamai neatsakingo bei nepagrįsto šalies gyventojų gąsdinimo pasitelkiant neegzistuojančias grėsmes“, – vardija analitikas.

Lapkritį Lietuvoje padaugėjo ir dezinformacijos, susijusios su COVID-19.

Pretekstu Kremliaus palankios žiniasklaidos skleidžiamas dezinformacijai taip pat tapo ir Lietuvoje vykusios NATO karinės pratybos „Iron Wolf 2020” ir “Brilliant Jump 2020”.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat buvo įvardijamos ir kaip „simpatizuojančios nacizmui ir fašizmui“. „Sovietų karių kapinių Obeliuose išniekinimas lapkričio mėnesį buvo pateiktas kaip tariamas nacistinių idėjų atgimimo Lietuvoje pavyzdys, – sako B.Liubinavičius. Komentuodama šį įvykį, Rusijos ambasada Lietuvoje spekuliavo, kad išniekinimas yra galimas „[…] rusofobijos ir bandymų [neigiamai] pristatyti rusą, sovietinį žmogų ir sovietinį karį [Lietuvoje]“ rezultatas“.

Lapkritį Lenkijos žiniasklaida didžiausią dėmesį kreipė į tris temas: protestus prieš aborto teisės suvaržymus, koronavirusą ir vakcinos pirkimą bei Lenkijos veto dėl ES biudžeto. Straipsniuose Lenkija, kaip ir Baltijos šalys, buvo taip pat pristatyta kaip rusofobiša šalis.

Šalyje vystantys protestai dėl aborto įstatymo sugriežtinimo padėjo Kremliaus remiamai medijai skleisti žinią apie nestabilią situaciją šalyje.

Lenkija buvo vaizduojama kaip iracionali šalis, kuri perka „pavojingą“ vakciną ir pervertina  COVID-19 poveikį, nustatydama nepagrįstus apribojimus. Kaip teigia B.Liubinavičius, klaidinga ir melaginga informacija, susijusi su vakcinomis, buvo pastebėta tuomet, kai pasirodė naujienos, kuriose buvo skelbta apie ES ir Lenkijos planus pirkti skiepus nuo koronaviruso. Lenkija dažnai buvo minima ir kaip priešiška ne tik Rusijai, tačiau ir Baltarusijai.

Atliekant tyrimą pastebėtas ir pastovus prieš NATO nukreiptos komunikacijos srautas. Aljanso karinės pratybos Baltijos šalyse ir Lenkijoje dažnai sukelia dezinformacijos bangą – lapkritį prieš NATO nukreipti naratyvai daugiausiai susitelkė į tai, kad karinės pratybos trukdo vietiniams gyventojams. Pasak B. Liubinavičiaus, melagingais straipsniais bandyta sukurti neigiamą NATO įvaizdį – rašyta apie prie pat mokyklų ir ligoninių šaudančius karius, kelius blokuojančią karinę techniką, taip pat agresiją tarp NATO ir lietuvių ar lenkų karių.

Lapkritį beveik pusė straipsnių buvo publikuoti Kremliaus takos instrumentais įvardijamuose leidiniuose Sputnik ir Baltnews, taip pat internetiniame tinklalapyje Rubaltic.ru. Lenkijoje tarp dažniausiai skleidžiančių melagingą ir klaidinančią informaciją išsiskyrė neon24.pl ir news-front.info internetiniai puslapiai.

Pagrindiniai šaltiniai Estijoje ir Latvijoje, 2020 m. lapkritis

Pagrindiniai šaltiniai Lietuvoje ir Lenkijoje, 2020 m. lapkritis.

Lapkričio mėnesį buvo analizuoti 141 straipsniai Estijoje, kurie potencialiai pasiekė 41,2 mln. auditoriją (spalį tokių straipsnių buvo 112). Latvijoje aptikta 210 straipsnių, kurie pasiekė 34,2 mln. žmonių (spalį tokių straipsnių buvo 233). Lapkritį nagrinėti 458 su Lietuva susiję straipsniai (spalį – 321), pasiekę 119 mln. vartotojų. Lenkijoje tokių tekstų aptikta 366, jie pasiekė 31,5 mln. skaitytojų auditoriją (duomenys apie Lenkiją lapkritį buvo renkami pirmą kartą, todėl kol kas palyginimui informacijos nėra).

Duomenys šiam tyrimui buvo surinkti naudojant DebunkEU platformą, Taip pat „CrowdTangle“ – „Facebook‘ui“ priklausantį įrankį, kuris stebi viešojo turinio sąveikas iš „Facebook‘o“ puslapių ir grupių, patikrintų profilių, Instagram‘o paskyrų ir „Reddit‘o“ puslapių. Naudota ir „Truly Media“ platforma, , sukurta padėti žurnalistams tikrinti skaitmeninį turinį bei „TruthNest“ – Twitter’io“ duomenų analizės platforma.

Lapkričio mėnesio dezinformacijos tyrimą atliko “Debunk EU” analitikų komanda: vyriausieji analitikai Lietuvoje Balys Liubinavičius ir Laima Venclauskienė. Vyr. analitikė Estijoje Enel Ehrenhaft. Vyr. analitikė Latvijoje Kristine Skujina-Troksa ir vyr. analitikė iš Lenkijos Magdalena Wilczyńska.

Apie Debunk EU

Debunk EU – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis  naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. Debunk EU iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos Google dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip The Financial Times ir Deutsche Welle dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 17 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.