A. Lukašenka ir V. Putinas Maskvoje / Reuters nuotr.

Straipsnis parengras remiantis Debunk EU spalio 9-os dienos pranešimu spaudai.

Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatai sukėlė neregėto masto protestus. Kova dėl šalies ateities vyksta ne tik miestų gatvėse, bet ir informacinėje erdvėje. Į ją aktyviai įsitraukė ir Rusijos žiniasklaida. „Debunk EU“ analitikai teigia, jog Aliaksandro Lukašenkos režimo vertinimas rusiškoje žiniasklaidoje ėmė keistis po derybų su Vladimiru Putinu. Tai buvo pastebėta išnagrinėjus 1209 straipsnius, rugpjūčio mėnesį publikuotus daugumoje didžiausią skaitytojų auditoriją turinčių Rusijos informacinių kanalų.

Kasdienė Baltarusijos rinkimų ir protestų paminėjimų dinamika

Tiesa, Baltarusijos protestai sulaukė daug dėmesio ne tik Rusijos, bet Vakarų žiniasklaidoje. Dėl siekio nuversti Kremliaus remiamą, rinkimų klastojimais ir brutalia jėga šalies vadovo poste bandantį išsilaikyti Aliaksandrą Lukašenką, net imti vadinti Baltarusijos revoliucija. Būtent tokia žinia apie Baltarusijos protestus dominavo Vakaruose.

Rusijos žiniasklaidoje Baltarusijos protestai buvo nušviečiami kitaip. Nors pastaruoju metu viešumoje daug kalbama apie rusiškų medijų skleidžiamą dezinformaciją pagal Kremliaus režimo užsakymus, „Debunk EU“ tyrimo duomenimis Baltarusijos protestų klausimu rusiškai auditorijai skirtos informacinės žinutės stipriai išsiskyrė.

Pasak „Debunk EU“ vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, daugumoje Rusijos žiniasklaidos pranešimų apie rinkimus ir protestus Baltarusijoje vyravo trys skirtingi naratyvai.

• Smurtą prieš protestuotojus ir režimą smerkianti linija, panaši į Vakarų žiniasklaidoje vyraujančias situacijos Baltarusijoje vertinimo tendencijas.
• Kritika Baltarusijos vadovui dėl anti-rusiškos retorikos, sulaikomų ir/ar mušamų Rusijos piliečių bei flirto su Vakarais.
• Kritika protestuotojams bei Baltarusijos opozicijai. Pasak A. Kazlausko, čia pastebėti lyginimai su Maidanu, neva kurstomu pilietiniu karu ir tai, jog už viso to stovi Vakarai.

Top 20 visų žinučių (tiek pozityvių, tiek negatyvių Baltarusijos režimo atžvilgiu) pagal paminėjimus

Top 20 visų žinučių žinučių (tiek pozityvių, tiek negatyvių Baltarusijos režimo atžvilgiu) pagal kontaktų auditoriją

Rinkimų išvakarėse ir pirmąją savaitę po jų, Rusijos žiniasklaidoje neigiamas sentimentas Lukašenkos režimo veiksmų atžvilgiu buvo populiaresnis už teigiamą. Pagrindiniais taikiniais tapo pats Lukašenka, taip pat Baltarusijos policija, Vyriausioji rinkimų komisija ir šalies valstybinė žiniasklaida.

Negatyvių Baltarusijos režimo atžvilgiu žinučių taikinių dinamika pagal kontaktų auditoriją

Pasak A. Kazlausko, galima svarstyti, jog rinkimų išvakarėse Kremlius nebuvo aiškiai suformavęs komunikacinės strategijos, nes nesitikėjo tokio protestų masto, todėl kiekviena medija komunikavo pagal savo supratimą. Tai liudija ir portalo Meduza.io šaltinis iš vienos pagrindinių Rusijos naujienų agentūrų. Pasak jo, tik po savaitės protestų Vladimiro Putino administracija galiausiai susisiekė su pagrindinėmis naujienų agentūromis ir liepė žurnalistams įvykius nušviesti „subalansuotai“.

Pokyčiai Rusijos žiniasklaidos komunikacijoje buvo pastebėti tik po rugpjūčio 15-ąją įvykusio A. Lukašenkos skambučio V. Putinui, kurio metu buvo tartasi dėl porinkiminių protestų Baltarusijoje.

Pasiskirstymas pagal toną Baltarusijos režimo atžvilgiu prieš pokalbį su Putinu

Pasiskirstymas pagal toną Baltarusijos režimo atžvilgiu po pokalbio su Putinu

Tono Baltarusijos režimo atžvilgiu dinamika pagal kontaktų auditoriją

Tono Baltarusijos režimo atžvilgiu dinamika pagal paminėjimus

Anot A. Kazlausko, po šio pokalbio Rusijos žiniasklaidoje atsirado naujų temų. „Pastebėjome, jog suintensyvėjo kalbos apie Vakarų kišimąsi į Baltarusijos vidaus reikalus. Ši žinutė pasiekė itin didelę, daugiau nei 290 mln. kontaktų auditoriją. Be to, atsirado naratyvai apie NATO karinių pajėgų už sienos telkimą (67 mln. kontaktų auditorija) bei protestų grėsmę ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai (29 mln. kontaktų auditorija). Taip pat pasikeitė ir bendras sentimentas – turinio, Lukašenkos naudai, atsirado daugiau ir jis pasiekė didesnę auditoriją“, – vardija analitikas.  Jo teigimu, naujų naratyvų atsiradimas bei režimą palaikančio turinio pagausėjimas gali byloti, jog protestuotojų darytas spaudimas sumenkino Lukašenkos politinę bei derybinę galią ir pokalbio su Putinu metu, jis turėjo sutikti su nuolaidomis ir įsipareigojimais naudingais Rusijos pusei.

Top 20 pozityvių Baltarusijos režimo atžvilgiu žinučių pagal kontaktų auditoriją

Kasdienė pagrindinių pozityvių Baltarusijos režimo atžvilgiu žinučių dinamika pagal paminėjimus

Liepos pabaigoje žiniasklaidoje pasirodžiusi Vagnerio samdinių istorija taip pat verta paminėjimo. Iki Lukašenkos ir Putino pokalbių, žinutės apie šį įvykį buvo neigiamo pobūdžio: kad sulaikymas tėra viešųjų ryšių akcija, akcentuojamas nedraugiškas šio veiksmo pobūdis ir pan. „Po Lukašenkos pokalbio su Putinu buvo paskelbta, kad samdiniai bus perduoti Rusijai. Taip pat suaktyvėjo sąmokslo teorija, jog jie neva buvo siųsti ne Rusijos, o Ukrainos. Vis dėlto faktas, jog galiausiai Vagnerio samdiniai buvo perduoti Rusijai, nepaisant Ukrainos prašymų juos išduoti dėl Donbase įvykdytų nusikaltimų, duoda peno spėjimams, jog tai galėjo būti bendra Baltarusijos ir Rusijos viešųjų ryšių akcija. Ja galėjo būti siekta prieš rinkimus žmonėms parodyti, jog Lukašenka yra Baltarusijos suvereniteto garantas ir neva yra pasirengę ginti šalį ne tik nuo Vakarų, bet ir nuo Rusijos“, – sako A. Kazlauskas.

Pasak analitiko, nors po Maidano Ukrainoje žiniasklaidos politinė savivoka Kremliaus atžvilgiu davė teigiamų rezultatų, kartais situacija yra supaprastinama ieškant Vakarų ir Rusijos priešpriešos. „Vienas iš svarbių elementų, kurį pabrėžia ekspertai analizuojantys Rusijos ilgalaikę politiką, yra tai, jog Kremlius nėra linkęs žaisti atviromis kortomis ar statyti tik už vieną kovojančią pusę. Neretu atveju stengiamasi įvairiais formatais bendradarbiauti su tarpusavyje oponuojančiomis politinėmis jėgomis. Kartais šis polinkis diversifikuoti rizikas gali atsispindėti ir rusiškos žiniasklaidos transliuojamose žinutėse“, – sako ekspertas.

Kasdienė pozityvių Baltarusijos režimo atžvilgiu žinučių taikinių dinamika

Pozityvių Baltarusijos režimo atžvilgiu žinučių taikiniai pagal kontaktų auditoriją

„Nepaisant tyrimo metu aptiktų tendencijų, jog Lukašenkos skambutis Putinui galėjo turėti įtakos vyraujančių žinučių pokyčiams Rusijos žiniasklaidoje, šiam teiginiui patvirtinti reiktų atlikti tolimesnį tyrimą“, – teigia A. Kazlauskas. Todėl, anot eksperto, išplėtus tyrimo apimtį bei išanalizavus tolimesnę Rusijos žiniasklaidos skelbiamų žinučių raidą, ypač po to, kai įvyko pirmasis gyvas Lukašenkos ir Putino derybų dėl paramos raundas Sočio mieste, bus galima susidaryti kur kas aiškesnį vaizdą.

Primename, jog tyrimu siekiant aprėpti įvairias Rusijos žiniasklaidos (internetinės medijos, naujienų agentūrų, TV kanalų, spaudos ir Baltijos regioninės žiniasklaidos) priemones, buvo pasirinkta didžiausią skaitytojų auditoriją turinčių puslapių imtis pagal SimilarWeb.com klasifikaciją.

Kasdienė paminėjimų dinamika pagal medijos tipą

Žiniasklaidos priemonių procentinė dalis

Apie „Debunk EU“

„Debunk EU“ – iniciatyva, telkianti visuomenės, žiniasklaidos ir valstybės atstovus kovai su netikromis  naujienomis, kurios kelia sąmyšį ir mažina pasitikėjimą šalimi. „Debunk EU“ iniciatyva sulaukė didžiausios pasaulyje paieškos sistemos „Google“ dėmesio ir finansavimo, o taip pat tokių žiniasklaidos gigantų kaip „The Financial Times“ ir „Deutsche Welle“ dėmesio. Organizacija savo veiklą yra pristačiusi 18 valstybių, tarp jų – Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Serbijoje ir kitose.

Skaitykite kitus InformNapalm straipsnius:

InformNapalm partneris Lietuvoje: Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centras.
Norite neatsilikti nuo naujienų ir gauti jas pirmieji?
 Sekite mus Facebook. Paremkite projektą.