Tęsiame draugystę su mūsų bendraminčiais Lietuvoje – Locked N’ Loaded partizanais. Publikuojame Locked N’ Loaded tekstą apie 2017 metų pratybas Zapad. Straipsnis pirmą kartą publikuotas Locked N’ Loaded bloge.
Tęsiame mūsų įžvalgas apie pratybas Zapad. Jau už kelių dienų oficialiai startuos šiųmetinės pratybos (nors jos jau vyksta kurį laiką), tačiau šį kartą mūsų taikiklyje — pratybos Zapad 17‘. Šį kartą pabandėm įžvelgti tam tikrus dėsningumus, kurie, tikėtina, bus aktualūs ir šiais metais vykstančių pratybų Zapad 21’ kontekste. Svarbu pasakyti, kad nepaisant to, jog viešoje erdvėje informacijos, susijusios su 2017 m. pratybomis, yra nemažai, tačiau didžia dalimi ji yra pasikartojanti, ta pati (dažnai vertinamojo pobūdžio, bet ne faktinė) informacija keliauja į įvairius šaltinius, tad pilną ir realistišką vaizdą susidaryti nėra lengviau, nei analizuojant ankstesnes pratybas.
Strateginis dėmuo
Geopolitinis kontekstas: 2014 m. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, tai, kam „Sąjunginė valstybė“ formaliai ruošėsi per 2013 m. pratybas Zapad (kova prieš į šalį nežinia iš kur įsiveržusias ginkluotas gaujas, kurias remia užsienio valstybės), virto realybe. Ar galime tarp pratybų Zapad 13′ ir Rusijos agresijos daryti tiesiogines sąsajas? Ar tikrai 2013 m. Rusija jau žinojo, kaip įvykiai vystysis Ukrainoje ir jau buvo priėmusi sprendimą įsiveržti? Vargu. Ar toks teorinis veiksmų eigos variantas buvo atidirbinėjamas ir jam ruošiamasi? Tikėtina. Kaip ten bebūtų, Rusijos agresija pakeitė saugumo situaciją Europoje. Santykiai tarp Rusijos ir NATO/ES valstybių atšalo iki beveik absoliutaus nulio (politiniai kontaktai nutrūko, NATO-Rusijos formatai neveikė, sankcijos Kremliui ir pan.). Atskiros NATO šalys (tame tarpe ir Lietuva) bei visas Aljansas kaip bendrija pabudo, ėmė rūpintis gynyba nuo konvencinių grėsmių, nors tuo pačiu atsirado keisti žodžių dariniai „Gerasimovo doktrina“ ir „hibridinis karas“ (nors, iš esmės, tai Šaltojo karo meto sovietų „aktyviųjų priemonių“ paturbintas variantas). NATO apsisprendė į Rytinį flangą siųsti priešakinius batalionus (eFP), JAV dvišališkai Lenkijoje dislokavo brigadą. Maža to, reaguojant į Rusijos veiksmus, atgijo priešraketinio skydo idėja Europoje (tiksliau, 2016 m. ji virto kūnu). Vietoj vienašališko JAV sprendimo (apie kurį kalbėta anksčiau), dabar šis skydas virto NATO projektu. Vargu, ar Rusija siekė tokio Vakarų atsako į savo agresiją prieš Ukrainą.
Rusijai reikėjo išeities taško ir (kaip visada) ji pabandė pralįsti per kovos su terorizmu „skylutę“. Jau 2014 ir 2015 m. RF oficialusis „šūdų malūnas“ iš Kremliaus, paremiant visokiems RT ir National Interest, pradėjo kampaniją „mes jums reikalingi“. Antrojo pasaulinio karo pabaigos 70-mečio proga prisiminta „bendra kova prieš bendrą priešą“, kad „būtina vėl suremti pečius, šį kartą prieš terorizmą“. Savo žodžius Rusija parėmė veiksmais: 2015 m. pradėjo operaciją Sirijoje. Supratę, kad koalicija jų prie vieno stalo neįsileis, vykdė „savarankišką ir sėkmingą“ operaciją prieš teroristus, t.y. pradėjo chuliganauti (ką ir geriausiai moka).
Nepaisant pačioje Rusijoje tuo metu vis dar veikiančios „Krym naš“ euforijos (nors nuo 2016 m. ji ėmė slopti), Rusijai reikėjo spręsti tarptautinės izoliacijos ir sankcijų klausimą (ekonomika smuko), Kremliaus energetinių projektų Europoje likimą. Zapad 17′ turėjo tapti vienu iš tradicinių rusiškų būdų pasodinti „partnerius“ prie derybų stalo.
Be to, nelengvi laikai atėjo ir „broliškiems“ Rusijos ir Baltarusijos santykiams. 2017 metų pradžioje vyko intensyvios ir ne itin broliškos derybos dėl rusiškų dujų kainos Baltarusijai. Galų gale susitarti pavyko. Maža to, Lukašenka gavo eilinę paskolą iš Kremliaus. Tačiau nuo metų vidurio prasidėjo derybos ir diskusijos dėl tolimesnės Sąjunginės valstybės integracijos. Atrodė, kad formaliai didelių problemų nėra, tačiau su Vakarais kovojanti Rusija norėjo didesnio Lukašenkos paklusnumo. „Brolių šaunuolių“ santykiuose kartas nuo karto pasitaikė žiežirbų.
Pratybų tikslai: Reikia pasakyti, kad oficialus pratybų tikslas ne itin skyrėsi nuo Zapad 13′. Per oficialų pratybų pristatymą pakartoti ta pati klišė :„mokymų metu atidirbti Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pasirengimo ir panaudojimo klausimus, siekiant užtikrinti Sąjunginės valstybės karinį saugumą“. Šį kartą apie lokalinių konfliktų patirtį nekalbėta, nors Rusija jau kalbamuoju laikotarpiu gana aktyviai dalyvavo operacijoje Sirijoje. Turbūt nujautė, kad jei prabils, kad analizavo „lokalinių karų patirtį“, susilauks nemalonių klausimų apie Rusijos patirtį Ukrainoje, tad šios temos vengta. Tuo pačiu pabrėžta, kad šios pratybos ne tik antiteroristinės, bet ir gynybinės, tad visos kalbos apie pasirengimą pulti Lietuvą, Lenkiją ar Ukrainą neturi nieko bendra su realybe.
Pratybos Zapad 17′, kaip ir visos strateginio lygmens pratybos, prasidėjo dar metų pradžioje nuo įvairiausio lygmens štabų mokymų, rekognoskuočių ir parengiamųjų darbų. Finalinis akordas, t.y. pratybos su padaliniais ant žemės, vyko 2017 m. rugsėjo 14–20 d. Rusijos ir Baltarusijos planuotojai nebuvo originalūs ir iš esmės perėmė 2013 m. pratybų uždavinius.
„Bendradarbiavimas ir sąveika tarp įvairaus lygmens štabų operaciniame lygmenyje“. Skirtingai nuo 2013 m., čia atsirado naujas žaidėjas — tai 1-osios gvardijos tankų armijos štabas. Apie šį dalinį rašėme tekste apie Rusijos tankus. Svarbu pažymėti, kad ši armija Vakarų karinėje apygardoje pradėtas formuoti 2014 m., t.y. iš karto po pratybų Zapad 13′. Tikėtina, kad ankstesniame mūsų tekste minėtas RF bandymas 2013 m. pratybų metu pažiūrėti, kaip veikia divizijų — pulkų struktūra davė savų rezultatų. Tikėtina, kad siekta patikrinti, kaip pagrindinis sausumos ginklas Vakarų kryptimi (1 — oji gvardijos tankų armija) sąveikauja su Vakarų karinės apygardos, RF ir BLR Generaliniais šabais. Tuo pačiu įvardintas aktyvus VRM, FSB ir kitų įvairaus lygmens štabų įsitraukimas.
„Modernių V2 ir ginkluotės sistemų integracija“. Kaip pamename, po Zapad 13′ V2 ir toliau liko silpnoji Rusijos kariuomenės vieta, tad, tikėtina, 2017 m. pratybose siekta šią sritį pataisyti. Tuo pačiu, 2014–2017 m. yra Rusijos A2/AD „aukso amžius“. Kalbamuoju laikotarpiu Rusija sudarė taip vadinamus A2/AD burbulus, iš kurių nemaloniausias mums — Kaliningrado „burbulas.“ Tuo metu čia jau buvo ir Rusijos išreklamuotos dvigubos paskirties (t.y. su konvencine arba branduoline galvute) trumpo nuotolio raketos Iskander (500 km), dvigubos paskirties sparnuotosios raketos Kalibr (atskiros modifikacijos iki 2500 km), kranto apsaugos raketos Bal (120 km) ir ilgo nuotolio priešlėktuvinės raketos S300 (iki 30 km aukštyje ir 150 km plotyje). Kaip visada, aktualumo nepraranda Rusijos branduolinis arsenalas — viešoje erdvėje daug skalambyta apie „net analogov“ „TopolM“ ir „Jars“ raketas.
„Įvertinti naujas Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų teisines nuostatas“. Nors praeitą kartą minėjome, kad tai ne mūsų algos klausimas, visgi atkreipėme dėmesį, kad po pratybų, t.y. 2017 m. spalio 30 d., RF ir Baltarusija ratifikavo dokumentą dėl bendro regioninės Rusijos ir Baltarusijos pajėgų grupuotės techninio aprūpinimo (įgaliotosios pusės, finansavimas, įrangos sugrąžinimo po operacijų klausimai ir pan). Jei kam yra ūpo, galite jį pasiskaityti čia. Tikėtina, kad Zapad 17′ metu ir buvo testuojamos vėliau ratifikuotos procedūros.
„Stiprinti praktinius vadų ir štabų gebėjimus planuoti karinius veiksmus stabilizavimo operacijų metu ir vadovauti jų daliniams tokių operacijų metu.“ Jau aną kartą aptarėme, kaip RF supranta stabilizavimo operacijas, ir kaip joms ruošiasi. Svarbu atkreipti dėmesį, kad „ant žemės“ (šalia kitų dalinių) svarbiausiu vienetu, kurio daliniai dalyvavo Zapad 17′ pratybose buvo jau paminėta 1 — oji gvardijos tankų armija. Būtent šis naujai sukurtas plieninis kumštis bene pirmą kartą turėjo išbandyti savo veiksmus ant žemės tokiu stambiu mastu.
Operacinis dėmuo
Sumanymas. Zapad 17′ pratybų legenda iš esmės nesiskyrė nuo 2013 m. ir skambėjo taip: „Į Baltarusijos teritoriją patenka ekstremistinės ir banditinės grupuotės, kurios siekia vykdyti teroristinius aktus ir destabilizuoti padėtį šalyje. Šias grupės iš užsienio remiamos materialinėmis-techninėmis priemonėmis, ginkluote ir karine įranga.“ Buvo įvardintos netikros valstybės ar teritoriniai dariniai, kurie arba buvo „teroristų rėmėjai“ („Vesbarija“ ir „Lubenija“, t.y. dalis Lenkijos, Lietuva ir dalis Latvijos), arba jų teritorijoje vyko pratybos („Veikšnorija“ Baltarusijos teritorijoje).
Pajėgos. Pratybų Zapad 17′ geografija oficialiai užėmė keletą poligonų Baltarusijoje, poligonus Kaliningrade ir vakarinėje Vakarų karinės apygardos dalyje. Oficialiai teigta, kad pratybose dalyvavo 12,7 tūkst. karių, 680 karinės technikos vienetų, 70 orlaivių ir 10 laivų. Tiesa, Vakarų ekspertų vertinimu, pratybų dalyvių skaičius galėjo siekti apie 100 000 karių, o jų lokacijos buvo gerokai platesnės nei nurodyta oficialiai (kitaip sakant — atkartota 2013 m. istorija). Panašu, kad pratybose dalyvavo 20 — osios ir 6 — osios armijų daliniai, 76 — osios desanto — šturmo,106 — osios oro — desanto ir kitų oro desanto pajėgų daliniai, 11 — ojo korpuso Kaliningrade daliniai, VRM, FSB pajėgos, aviacija, artilerija ir pan.
Kaip ir minėta, atskiro paminėjimo verta 1 — oji gvardijos tankų armija. Skelbiama, kad pratybose dalyvavo (buvo atstovaujami) beveik visi armijos padaliniai. Kaip žinia, tai nebuvo plyname lauke sukurta armija, į ją įėjo anksčiau 6 — ajai ir 20 — ajai armijoms priklausę daliniai. Štai keletas jų:
4 — os tankų Kantemirovo divizija, kuri 2013 m. grįžo į divizijos lygmenį, o 2016 m. pradžioje įjungta į 1 — osios tankų armijos sudėtį. Šis dalinys sovietinėje ir Rusijos kariuomenėje laikytas elitiniu.
2 — os motošaulių (mechanizuotos) Tamanės motošaulių divizijos daliniai 2013 m. dalyvavo pratybose Zapad 13′ kaip 20 — osios armijos atstovai.
6 — oji atskiroji tankų brigada ne tik dalyvavo pratybose Zapad 13′, tačiau spėjo „pasižymėti“ kare prieš Ukrainą
Kitais žodžiais tariant, jei 2013 m. Rusija treniravo ir vertino atskirus Vakarų karinės apygardų dalinius ir padalinius (pvz. batalionus), tai 2017 m. pagrindinis konvencinis ginklas Vakarų kryptimi — 1 — oji gvardijos tankų armija — pratybose dalyvavo kaip vientisas organizmas (nuo štabo iki logistikos). Nebūtinai šiuose veiksmuose dalyvavo kiekvienas armijos tankas ir kareivis, tačiau sistemiškai treniruota ir testuotas armijos kaip vientiso organizmo veikimas.
Taktinis dėmuo
Matomos pratybos
Zapad 17′ susidėjo iš dviejų etapų:
1 etapas 09 14–09 16. Tuomet pratybose dalyvaujančios pajėgos testavo gebėjimus kovinės parengties sąlygomis vykdyti į operacijų rajonus, mokomasi valdyti pajėgas, rinkti žvalgybinius duomenis, vykdyti elektroninės kovos veiksmus, planuoti operacijas, pradėta sienos priedanga iš oro.
2 etapas 09 17–09 20. Numatyti praktiniai veiksmai, kurių metu pratybų dalyviai „vykdys manevrinę gynybą, kontrpuolimą ir priešininko sutriuškinimą.“
Įdomu pastebėti, kad, skirtingai nei 2013 m., vieningo šou su Lukašenkos ir Putino dalyvavimu nebuvo. Šį kartą propagandinės parodomosios pratybos vyko dviejose atskirose vietose Baltarusijos ir Rusijos poligonuose. Lukašenka dalyvavo pas save, Putinas — pas save. Ta proga Baltarusijoje neapsilankė net S. Šoigu (nors žadėjo). Panašu, kad nesutarimai dėl Sąjunginės valstybės ateities atsispindėjo ir čia.
Svarbu aptarti svarbiausius taktinius elementus, kuriuos planuota atlikti pratybų metu:
1. „Rusijos ir Baltarusijos regioninės grupuotės pajėgų perdislokavimas į „bandgrupių“ veikimo rajoną su tikslu jas lokalizuoti“.
Išvertus į žmonių kalbą, testuotas, pirmiausia, Rusijos pajėgų gebėjimas greitai pasirengti užduočiai ir geležinkelių ir transporto aviacijos pagalba persidislokuoti į užduoties rajoną. Rusija jau iki tol vykdė taip vadinamus netikėtus parengties patikrinimus, arba SNAP pratybas. Jų metu daliniai pilna sudėtimi „pakildavo“ iš savo nuolatinės dislokacijos vietų ir būdavo perdislokuojami į naujas pratybų vietas kitame Rusijos pakraštyje. Tokiu būdu treniruojamas ne tik Rusijos ginkluotųjų pajėgų mobilumas, bet gebėjimas per itin trumpą laikotarpį dalinį (pvz. 4 — ąją tankų diviziją) aktyvuoti per minimaliai įmanomą laiką, t.y. atskirus dalinius priartinti prie nuolatinės parengties pajėgų. Jei pažvelgsime į viešus pranešimus, tai matysime, kad rugsėjo 14 d. 1 — osios tankų armijos daliniams paskelbta parengtis ir per 24 val. jie geležinkeliais pasirengė išvykti į Baltarusiją. Tokia pat parengtis ir veiksmai atlikti ir oro desanto daliniuose. Kitais žodžiais tariant, Rusija demonstravo greitą sprendimą „padėti broliškai Baltarusijai“ ir operatyvų šio sprendimo pavertimą kūnu (1 — osios tankų armijos dalinių perdislokavimas).
2. „KOP ir OG pajėgų veiksmai remiant sausumos pajėgas ir oro kelių blokavimas, su tikslu nutraukti nelegalių ginkluotų grupių aprūpinimą.“
Kas liečia sausumos paramos dalį, tai tikėtina, kad pratybose siekta pasinaudoti Sirijoje įgyta patirtimi. Suprantant, kad kare prieš NATO nepavyks taip nekliudomai daužyti į kairę ir į dešinę, akcentuota ne tik oro gynyba, tačiau ir realios stiprios RF pajėgos, veikiančios operacijos rajone. Sirijoje RF oro pajėgos atakavo iš anksto identifikuotus taikinius, kartu su SOP vykdė ugnies užduotis arba rėmė Sirijos kariuomenę. Nors dirbti ore praktikos Sirijoje buvo, tačiau ne iki galo atidirbta sąveika su RF ir BLR konvenciniais pajėgumais. Tikėtina, tai pratybų metu bandyta taisyti.
Pažiūrėkime, kaip pratybų dalyviai tai atliko. Pirmiausia atkreipsime dėmesį į ne itin dažnai pasitaikantį pratybų elementą (ypač kovoje su „teroristais“). Rugsėjo 14 d. Oro-kosmoso pajėgų orlaiviai imitavo priešiškų pajėgų oro pajėgų („talibano“, „isis“, „žydobanbervcų“?) veiksmus. Ir tai nebuvo mokomieji JAK‘ai, o naikintuvai — bombonešiai Su-34, naikintuvai Su-35S, žvalgybiniai Tu-134, transportiniai An-26, atakos sraigtasparniai Ka-52, transporto (su galimybė apginkluoti) Mi-8. Nei viena teroristinė organizacija (ką jau ten ekstremistinė) neturi panašaus lygmens kovinių orlaivių. O jei rusiškus pakeisime F14, F16, žvalgybiniais „Awacs, transporto C17, atakos sraigtais AH-64, transporto sraigtais CH47, viskas dėliojasi logiškai.
Žvelgiant toliau, matome, kaip 1 — ame pratybų etape Rusijos oro — kosmoso pajėgų priešlėktuvinės gynybos daliniai vykdo priešiškų oro pajėgų (tų kurios įvardintos aukščiau) atmušimą, dengia mechanizuotus padalinius žygyje.
2 — ame etape Su25 atakavo „priešo“ koloną, kai tuo metu Su35 dengė juos iš oro (reiškiasi, treniravosi veikti, kai priešo naikintuvų pasirodymas realus) bei Su24 atakavo menamą „priešo“ susitelkimo rajoną. MiG-31BM naikino iš „priešo“ lėktuvų paleistas sparnuotąsias raketas.
3. „Specialiosios operacijos vykdymas, siekiant likviduoti nelegalias ginkluotas formuotes, stabilizuoti padėtį.“
Pirmiausia, reikia prisiminti, kad terminas „specialioji operacija“ Rusijoje vartojamas viskam — nuo narkotikų prekeivio sulaikymo, iki Grozno šturmo su tankais ir aviacija. Kitaip sakant, tai nebūtinai chirurginė SOP vykdoma specialioji operacija, eliminuojant „banditų“ vadeivas.
Svarbu pasakyti, kad ši užduotis vykdyta tame tarpe įgyvendinant ir visas kitas čia patariamas taktines užduotis (oras, jūra). Iš sausumo operacijos dalies įdomu būtų atkreipti dėmesį į tai, kad Rusijos tankistai vykdė manevrinę gynybą prieš „priešo“ mechanizuotas pajėgas (tankai, šarvuočiai). Kaip vienas esminių tokių stabdymo veiksmų elementas įvardintos tankų pasalos. Jų metu esą gynybos ruože inžinieriai sustumdė įvairaus dydžio kalvas iš žemės, ir jų dengiami tankai vykdė manevrinę gynybą. T.y. turėdavo kelias pozicijas, išvažiuodavo, iššaudavo į jau žvalgybos identifikuotą taikinį ir pasitraukdavo. Ši taktika ne nauja (gimė dar pirmojo Čečėnijos karo metu), tačiau nuo 2004 m. RF kariuomenė jos nebelabai turėjo kur taikyti. Beveik neabejotina, kad tokių taktinių elementų sugrįžimas — tiesioginis karo prieš Ukrainą rezultatas. 2014–2015 m. (ir vėliau, bet ne taip intensyviai) Rusijos ir Ukrainos tankų/mechanizuotų dalinių kovose ir tankų dvikovose tokia taktika, pasinaudojant natūraliomis kalvomis ir kitomis gamtos priedangomis, buvo kasdienybė. Tad Zapad pratybose Rusija siekė įtvirtinti šią patirtį, siekiant pasirengti kautis prieš NATO (pvz. užimto Suvalkų koridoriaus gynyba).
4. „Baltijos laivyno pajėgomis užtikrinti specialiosios operacijos vykdymo rajono blokavimą ir taip užkirsti „bandgrupių“ atsitraukimą jūra“
Siekiant testuoti šį taktinį elementą, Baltijos laivyno oro pajėgos ne tik patruliavo virš Baltijos jūros, bet ir naikino „teroristų“ povandeninius laivus Baltijos jūroje. Tuo pačiu priešlaivinės sistemos „Bal“ smogė „teroristų“ laivų grupuotei ir užkirti desanto iš jūros galimybę. Kitais žodžiais tariant, kartu su 2 taktiniu elementu (oro pajėgos) šiame elemente testuotas Kaliningrado A2/AD „burbulo“ veikimo efektyvumas.
„Nematomos“ pratybos
Jau ir stebėtis neverta, kad Zapad pratybos turėjo „nematomąją“ dalį. Kodėl rašome kabutėse — šiek tiek vėliau. O dabar prie esmės.
2017 m. rugsėjo pabaigoje — spalio pradžioje Rusijos ginkluotųjų pajėgų Strateginės paskirties raketų pajėgose (branduolinės balistinės raketos) vyko stambios pratybos. Į jas įtrauktos 39 — oji gvardijos raketų divizija (Novosibirskas), 42 -oji raketų divizija (Tagilas), 35 — oje raketų divizija (Barnaulas) bei kiti daliniai. Nuo Tverės iki Irkutsko vyko štabų mokymai, mobilių raketų kompleksų „Topol“, „Topol M“ ir „Jars“ pratybos (žygis, maskuotė, paleidimas), bei šių dalinių veikimo įgalinimas (remiančių naikintuvų operacijos, specialiosios paskirties pajėgų kontrdiversiniai veiksmai).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad minėtų raketų šūvio nuotolis — iki 12 000 km. Tad būnant nuo Tverės iki Ikrutsko šiomis raketomis galima pasiekti ne tik taikinius Europoje, bet ir JAV. Tuo pačiu RF ne tik mokėsi šiuo ginklus naudoti, bet ir apsaugoti, t.y. dengė aviacija nuo galimo oro antskrydžio bei nuo oponento specialiųjų operacijų pajėgų reidų. Lyginant su 2013 m. „šalia“ Zapad pratybų vykusių 54 — raketų divizijos pratybų, 2017 m. geografija, dalyvių ir jiems keliamų užduočių skaičius gerokai platesni.
Maža to, 2017 m. spalio 26 d. baigėsi visų Strateginių branduolinių pajėgų patikrinimas, kurio metu testuota Rusijos branduolinė triada (raketos, strateginė aviacija, povandeniniai laivai).
Jei žvelgtume į karinę šių pratybų dedamąją, tai akivaizdu, kad Rusija žengė žingsnį į priekį ir šalia Zapad 17′ pratybų surengė visa apimančias branduolinių pajėgų pratybas. Tikėtina, jų metu simuliuotas plataus masto apsikeitimas branduoliniais smūgiais, kuomet Rusija neturi dominavimo ore, bei tikėtini priešo specialiųjų pajėgų diversiniai veiksmai. Tai leidžia teigti, kad lyginant su 2013 m. Rusijos vertinimas dėl galimo konflikto su Vakarais ir jo „deeskalacijos“ (tai yra po branduolinio smūgio Rusijos sąlygų priėmimo) pasikeitė. Panašu, kad Rusija kariniu požiūriu nebesitikėjo konflikto išspręsti vienašališku smūgiu (kaip 2013 m.) o šalia konvencinės dedamosios (Zapad 17′) testavo plataus masto branduolinį karą.
Aktyvios priemonės
Šia tema galėtume šiek pridėti prie to, ką rašėme čia. Pakartosime — Zapad 17′ turi labai didelę PSYOPS dedamąją, kurios esmė kiek įmanoma labiau įbauginti Vakarus. Kaip matėme iš 2017 m. vyravusios geopolitinės situacijos — 2008 m. situacijos Kremliui pakartoti nepavyko. 2017 m. dėl karo prieš Ukrainą Kremliui taikomos sankcijos, Rusija izoliuota. Normali valstybė išėjimo iš izoliacijos ieškos bandydama pasiekti kompromisą, peržiūrėti savo politiką, įvertinti klaidas. Tačiau Kremlius elgiasi kitaip. Turėdamas įrankį — Zapad 17′ — ir aplink jį vykstančias pratybas jis grubiuoju būdu bando Vakarams parodyti, kad prie branduolinio pulto sėdi beprotis.
Vakaruose įprastas sportas bandyti su bepročiais susitarti (A.Hitleris, I.Stalinas ir pan.), tad Putinas ir jo šaika būtent to ir tikisi. Tačiau kaip tai padaryti, kai 2014–2015 m. testuota retorika apie „radioaktyviais pelenais“ virtusius Vakarus rezultatų nedavė (NATO eFP Baltijos valstybėse, ES sankcijos Rusijai ir toliau taikomos)? Tam visada pasitarnaus dar nuo KGB laikų žinomos „aktyviosios priemonės“. Rusija Zapad kontekste ir toliau dengėsi „antiteroristiniu scenarijumi“, tačiau net nesivaržė rodyti prieš ką iš tiesų yra nukreiptos šios pratybos.
Analitikai nuo Lietuvos iki Vašingtono puolė dekonstruoti Rusijos pratybų legendą. Prasidėjo kalbos, kad pratybos — tai pasirengimas pulti Baltijos valstybes, ypač akcentuotas Suvalkų koridorius. Šią idėją pasigavo ir politikai. Viskas suprantama, gal ir reikėjo aštrinti šią temą, kadangi eFP nebuvo tvirta, darbas vyko ties kitais klausimais ir formatais. Politikams ir sprendimų priėmėjams reikėjo argumentų. Tačiau ar nebuvo perspausta ir nepradėta daryti tai, ko siekė oponentas (reflexive control) — čia jau labai rimtas klausimas.
Čia kaip niekad pasitarnavo tarsi iš niekur atsiradusi informacija apie tūkstančius Rusijos vagonų, kurie užsakyti pervežti pajėgas, ginkluotę, įrangą. Jei kas prisimenate, tai tie vagonai tapo kone tiesioginiu įrodymu, kad „rytoj karas.“ Iš kur ši informacija, kodėl ji tiek tiražuota ir aštrinta — klausimas atviras. Jei čia ir nebuvo Rusijos darbas, tai jos tikslui pasiekti — iki apsišikimo išgąsdinti Vakarus — tai labai tiko.
Po to atsirado kalbų, kad Rusijos pajėgos pasiliks Baltarusijoje. Jei taip būtų nutikę, tai pakeistų karinę padėtį regione. Tačiau gali būti, kad ši žinia buvo nutaikyta ne tik Vakarams. Kaip ir minėta, kalbamuoju laikotarpiu Baltarusijos ir Rusijos santykiai dėl nelengvų diskusijų Sąjunginės valstybės formate nebuvo itin puikūs. Simptomatiška, kad valstybių vadovai pakazuchines pratybų Zapad 17′ dalis stebėjo atskirai. Tuo pačiu pratybų metu pasitaikė keistų nesusipratimų ir nesusikalbėjimų tarp Rusijos ir Baltarusijos kariškių. Iliustratyviausias pavyzdys, kuomet Baltarusijos kariškiai nežinojo apie tai, kad neva į Baltarusiją žygiuoja Rusijos tankų dalinys, kurio pratybose neturi būti. Informacija paneigta, bet nuosėdos liko. Sunku pasakyti, kas ir kieno rankomis (Kremlius, pati Baltarusija ar dar kas nors) šią info laidė po viešą erdvę, tačiau akivaizdu — Baltarusijos integracijos/okupacijos tema viešoje erdvėje buvo. Ar tai nėra papildoma korta Rusijai spaudžiant Vakarus (jeigu nenusileisite, aš Baltarusiją paimsiu, o tada jau ir Suvalkų koridoriumi paprasčiau žygiuoti)? Bet tai tik niekuo nepagrįsta interpretacija.
Tačiau grįžkime prie faktų. Atskleisime jums nedidelę paslaptį. Visus tuos įrodymus (iki taktinių detalių) apie prieš Vakarus nukreiptas pratybas Zapad ir jų branduolinę dedamąją mes surinkome iš… Rusijos Gynybos ministerijos internetinio puslapio. Kitaip sakant, Rusija pati aktyviai ir oficialiais kanalais „degino“ savo „antiteroristinių“ pratybų legendą. Reikia turėti omenyje, kad Gynybos ministerijos puslapį pirmiausia skaito Rusijoje reziduojantys užsienio valstybių gynybos atašė. Ir šią informaciją (tikėtina, kitos informacijos kontekste) perduoda savo vadovybei sostinėse.
Tuo pačiu galime neabejoti, kad NATO šalių žvalgyba (ne tik iš interneto) taip pat rinko informaciją apie pačias pratybas ir jų „fakultatyvus“ (pvz. branduolinių pajėgų pratybas). Tikėtina, žinojo tiksliai ir aiškiai kas, kur, kada ir kaip vyko. Ir šios žinios iškeliavo kur reikia.
Tokiu būdu Vakarų sprendimų priėmėjus iš viešos erdvės, oficialiais neįslaptintais kanalais ir žvalgybos kanalais pasiekė informacija, kad Rusija labai nuosekliai ruošiasi branduoliniam karui ir pasiryžusi šį karą pradėti kada panorės. Būdamas kas 4 metus rinkimuose dalyvaujančiu, liberalias vertybes išpažįstančiu politiku sočioje valstybėje, apie kokią bendravimo su Rusija taktiką jūs vis dažniau ir dažniau pagalvotumėte?
Į tai ir taikosi Kremliaus šaika. Dėkui dievui, kad Putinas ir co padarė per daug klaidų, o ir politikai Vakaruose visgi dar turi stuburą. Kol kas laikomės.
Išvados
1. Rusija rengiasi dideliam karui su NATO valstybėmis ir atėjo laikas nustoti dėl to stebėtis, o rimčiau tam rengtis.
2. 2017 m., kaip konfrontacijos su Vakarais išdava, Zapad pratybų metu Rusija ir Baltarusija vykdė didesnio masto konvencines (įtraukta beveik visa 1 — oji gvardijos tankų armija) ir nepalyginamai didesnio masto branduolinių pajėgų pratybas (lyginant su 2013 m.):
Konvencinės dalies metu simuliuotas pilnavertis karas su technologiškai pažengusia (ar net pranašesne) valstybe ar jų grupe (oro užvaldymas, antvandeninių ir povandeninių laivų atakavimas, tankų ir mechanizuotų pajėgų mūšis).
Branduolinės pratybų dedamosios metu simuliuotas veikimas branduolinių smūgių apsikeitimo metu (arba jam gresiant), kuomet Rusija neturi dominavimo ore ir veikia oponento specialiosios pajėgos.
Tai rodo, kad lyginant su 2013 m. Rusija geriau gebėjo perdislokuoti pajėgas, veikti didesniais padaliniais, juos aprūpinti, naudojo Ukrainoje ir Sirijoje įgytą patirtį.
3. Šalia karinės dalies, Rusija Zapad 17′ pratybų metu vykdė „aktyvių priemonių“ kampaniją, kurios metu, demonstruodama karinę jėgą ir ryžtą, ją siekė panaudoti, stengėsi priversti Vakarus priimti jos darbotvarkę.
- JAV sankcijų Rusijai apžvalga. 6 dalis. Sankcijos susujusios su Šiaurės Korėja, Sirija ir Venesuela
- Ar Baltarusija taps Rusijos „Armijos žaidynių“ lauku?
- Savanoriai sulaikyto brito, šnipinėjusio Rusijai, namuose pastebėjo „Somalio“ teroristų grupuotės antsiuvą
- Antrasis Grozno šturmas
- UCAS informavo Sakartvelą ir Kazachstaną apie Rusijos karo nusikaltėlį
- Dėl liberaliosios demokratijos verta kovoti
- Zapad 13′
- Skiepijimo “lietuvafobija”. Kaip Kremliaus antilietuviška propaganda smogė skiepijimui Rusijoje
- Baltarusijoje pasirodė Rusijos kazokai iš „Krymo pulko“, dalyvavusio agresijoje prieš Ukrainą
- Kodėl įvykiai Lietuvoje yra daugiau nei vadinamoji „migrantų krizė“?
InformNapalm partneris Lietuvoje: Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centras.
Norite neatsilikti nuo naujienų ir gauti jas pirmieji?
Sekite mus Facebook. Paremkite projektą.
No Responses to “ZAPAD 17′”