Izraelio priešraketinės gynybos sistema „Iron Dome“ / Šaltinis NYT

Dirbtinio intelekto (DI) ir automatizacijos sprendimai vis sparčiau tobulėja ir veržiasi į įvairias žmonių gyvenimo sritis. Karyba yra viena iš jų, o išsivysčiusių valstybių kariuomenės jau šiandien pasitelkia itin pažangius sprendimus – nuo automatizuotų priešraketinės gynybos sistemų iki itin modernių mašininiu mokymusi grįstų žvalgybos technologijų – teigia straipsnio autorius Darius Antanaitis.

Ar tai reiškia, kad netolimoje ateityje kariniuose konfliktuose kovos tik dirbtinio intelekto valdomi dronai, raketų sistemos ar tankai, o kariai saugiai budės bazėse? Kokia kryptimi šių tendencijų kontekste turėtų būti nukreiptos Lietuvos pastangos didinti savo saugumą?

Dirbtinio intelekto karyboje vis daugiau

Nors dirbtinio intelekto panaudojimas karyboje dar yra ribotas, tačiau tokios šalys kaip JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ar Izraelis daug investuoja į tyrimus šioje srityje ir išmanių automatizuotų sistemų vystymą.

Tiesa, pilnai autonominės ginkluotės naudojimą mūšio lauke dar riboja ne tik technologinės galimybės, bet ir tarptautinė teisė. Ji draudžia naudoti autonominę ginkluotę tais atvejais, kai koviniai veiksmai yra nukreipti prieš žmones ar objektus, kuriuose jų gali būti. Dėl to net ir vykdant kovines bepiločių dronų operacijas sprendimus dėl atakos visuomet priima žmonės.

Visgi pasaulyje jau yra naudojamos į negyvus taikinius nukreiptos ginkluotės sistemos, kuriose esminį vaidmenį atlieka sudėtingi duomenų apdorojimo algoritmai – savarankiško dirbtinio intelekto užuomazgos. Pavyzdžiui, žymioji Izraelio priešraketinės gynybos sistema „Iron Dome“ pati savarankiškai apskaičiuoja ir prognozuoja priešo raketų skriejimo trajektoriją, nusprendžia, kurie iš objektų kelia grėsmę ir juos perima. Jei sistema apskaičiuoja, kad priešo paleista raketa nukris negyvendinamoje vietovėje, kurioje nėra svarbios infrastruktūros, į ją nereaguojama. Taip užtikrinamas efektyvesnis gynybos resursų paskirstymas.

Panašiu principu veikia ir artėjančių grėsmių eliminavimo sistema „Phalanx CIWS“, kurią naudoja tokių šalių kaip JAV, Didžioji Britanija, Australija ar Kanada kariuomenės. Sistema gali automatiškai numušti dideliu greičiu atskriejančius taikinius – pavyzdžiui, raketas, minosvaidžių minas. Itin greitai atliekami kompiuteriniai skaičiavimai sistemai leidžia įvertinti ir prognozuoti tokių objektų judėjimo trajektoriją bei laiku eliminuoti grėsmę.

Suteikia kariuomenėms pranašumą

Tačiau ginkluotė yra tik vienas iš dirbtinio intelekto panaudojimo karyboje horizontų. Kariaujant reikia ne tik ginklų, bet ir žvalgybos, logistinių ir kitų pajėgumų. Šiose srityse dirbtinis intelektas taip pat gali būti nepakeičiamas ir suteikti kariuomenei milžinišką pranašumą. Žvalgyboje dirbtinis intelektas gali būti naudingas identifikuojant ir suskirstant taikinius pagal prioritetus ar sekant priešo pajėgų judėjimą, nustatant tarptautinių teroristinių tinklų vadeivų buvimo vietą.

Logistikos ir tiekimo grandinės naudojant pažangius duomenų analizės, mašininio mokymosi įrankius taip pat galėtų tapti gerokai efektyvesnės ir užtikrinti savalaikį reikiamų atsargų į mūšio laiką ar karines bazes tiekimą. Dirbtinio intelekto sprendimai taip pat gali padėti užtikrinti ypač saugų ryšį, kurio praktiškai nebūtų įmanoma iššifruoti priešui.

Dirbtinis intelektas svarbų vaidmenį gali suvaidinti ir kibernetinėje erdvėje bei informacinio karo fronte, padėti apsaugoti savą informacinę infrastruktūrą ir destabilizuoti priešininko. Automatizavimas ir dirbtinio intelekto sprendimų diegimas karyboje neabejotinai atveria galimybes veikti greičiau, efektyviau, saugant karių gyvybes ir taupant resursus.

Ne veltui tos šalys, kurios vertina savo karių gyvybes, nori remtis ne kariuomenių masiškumu, o modernumu ir efektyvumu, dirbtinio intelekto sprendimų pritaikymui karyboje skiria didžiausią dėmesį.

Privalumai nusveria rizikas

Be abejo, kaip ir kiekviena naujovė, dirbtinio intelekto sprendimų taikymas kariuomenėje yra susijęs ir su tam tikromis rizikomis. Neretai baiminamasi, kad dirbtinis intelektas gali būti panaudotas kuriant masinio naikinimo ginklus. Tai pat nerimaujama, kad dirbtiniu intelektu grįstos sistemos gali būti „nulaužtos“ ir perimtos priešo arba netgi, kaip mokslinės fantastikos filmuose, atsigręžti prieš žmogų.

Tačiau svarstant tokius scenarijus ir keliant etinius–filosofinius klausimus, visų pirma, reikėtų tiksliai apsibrėžti, kas yra laikoma dirbtiniu intelektu. Jei tai savarankiškai samprotauti ir priimti sprendimus galinti, save vystanti ir tobulinanti sistema, tuomet iš tiesų negali būti atmetama ir tokia galimybė, kad ilgainiui žmonės nebesupras, kokia logika dirbtinis intelektas vadovaujasi ir ko iš tiesų siekia.

Visgi kol kas dirbtinio intelekto terminas dažniau yra siejamas su mašininio mokymosi algoritmais ir duomenų analizės įrankiais, kurie yra pilnai priklausomi nuo žmonių sprendimų ar iš anksto užprogramuotų veikimo modelių. Tokių technologijų integravimas į kariuomenės struktūrą leidžia gerokai padidinti sprendimų priėmimo greitį. Kartu tai reiškia ir didesnį kariuomenės pranašumą bei priešo atgrasymo potencialą.

Kariuomenių skaitmenizavimas ir dirbtinio intelekto sistemų diegimas gerokai palengvina užduotį užtikrinti karių saugumą, padidina operacijų efektyvumą, supaprastina jų valdymą ir sumažina kaštus. Dėl to galima tikėtis, kad tokios sistemos ir toliau bus aktyviai vystomos ir pritaikomos pažangių šalių kariuomenėse.

Darius Antanaitis, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, karybos ir ginkluotės ekspertas, saugumo ir gynybos sprendimų srityje veikiančios Lietuvos bendrovės „Ostara“ vadovas. Ši Lietuvos įmonė kuria sienos ir aplinkos apsaugai, kitoms specialiosioms tarnyboms ir užduotims skirtą naujos kartos pažangų hibridinį bagį „Krampus“. Straipsnis publikuotas portale LRT ir InformNapalm partnerio Lietuvoje: Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centro interneto svetainėje.

InformNapalm partneris Lietuvoje: Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centras.
Norite neatsilikti nuo naujienų ir gauti jas pirmieji?
 Sekite mus Facebook. Paremkite projektą.