Šioje publikacijoje tarptautinės žvalgybos bendruomenės „InformNapalm“ savanoriai analizuoja, kodėl pratybos „Zapad 2021“ nėra klasikinės gynybinės pratybos, kaip mus bando įtikinti Rusijos propagandistai.

Rugsėjo 14 dieną Rusijos Federacijos pagrindinės valstybinės informacijos agentūros (TASS) svetainėje buvo paskelbtas straipsnis „Aktyvi nepasitikėjimo fazė. Kodėl pratybos „Zapad 2021“ nervina NATO“ (archyvas).

Straipsnio autoriai bando įtikinti skaitytojus, kad didelio masto Rusijos Federacijos ir Baltarusijos kariniai manevrai yra išimtinai gynybinio pobūdžio, o visi kritiniai Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos gynybos žinybų vertinimai esą nepagrįsti. Šio straipsnio išvadose Rusijos ekspertai taip pat atskirai paminėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kuris, atsižvelgiant į reguliarius didelio masto Rusijos kariuomenės manevrus prie Ukrainos sienos, tarptautiniame forume “YES Brainstorming“ sakė, kad neatmeta plačios Rusijos invazijos galimybės.

Keista, kad jau aštuntus metus Rusijos federaliniuose televizijos kanaluose iš Rusijos ekspertų ir politikų lūpų nuolat sklinda grasinimai oficialiam Kijevui. Kita vertus, reaguodami į daugybę Rusijos hibridinės agresijos įrodymų, tie patys politikai ir ekspertai rodo nustebusius veidus, tarsi RF nekariautų prieš Ukrainą.

Bet net nesigilinant į šimtus OSINT tyrimų su nuotraukomis ir vaizdo įrašais apie reguliarios Rusijos kariuomenės dalyvavimą karo veiksmuose Rytų Ukrainoje 2014–2021 m., neįmanoma paneigti fakto, kad Rusijos Federacija kovo mėn. 2014 m. įvykdė specialią Krymo užgrobimo operaciją ir užėmė šią Ukrainos dalį, o norėdama nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo Krymo problemos, ji pradėjo karą Ukrainos rytuose. Ši hibridinė agresija tęsiasi ir šiandien. Tuo pačiu metu plataus masto Rusijos karinės pratybos kasmet rengiamos ne tik poligonuose, esančiuose giliai Rusijos Federacijos teritorijoje – jos sinchronizuojamos su kariniais manevrais okupuotame Kryme ir, taip vadinamose, Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, kurias kontroliuoja Rusijos okupacinės pajėgos.

„Zapad 2021“: puolimas, o ne gynyba

Remiantis pratybų legenda, Rusijos grupuotė tariamai atremia sąlyginio priešo puolimą ir surengia greitą kontrpuolimą. Tačiau neleiskite žodžiui „kontrpuolimas“ jus suklaidinti, nes pagrindinė manevrų kryptis visomis kryptimis yra būtent smūgis: desantavimas sąlyginio priešo užnugaryje, jo naikinimas reaktyvinės artilerijos sistemomis „Tornado“ ir „Smerč“ bei sunkiaisiais ugniasvaidžiais  TOS-1A „Solncepek“, bepiločių „Orlan-10“ naudojimas artilerijos ugniai koreguoti, taip pat T-72B3 ir T-90A tankų naudojimas greitam puolimui.

Rusija jau dabar aktyviai naudoja tokio tipo ginklus ir įrangą hibridiniame kare prieš Ukrainą. Iš galingų reaktyvinės artilerijos sistemų, be kita ko, ji šaudė ne tik į Ukrainos kariuomenę, bet ir į gyvenamuosius rajonus Kramatorske ir Mariupolyje.

Ir pastaraisiais mėnesiais beveik kiekvienoje ataskaitoje iš karo zonos Rytų Ukrainoje pranešama apie šiuolaikinių Rusijos bepiločių „Orlan-10“ fiksavimą.

Statymas ant bepiločių

Rugsėjo 13-ąją Rusijos Federacijos gynybos ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad Mulino poligone per pratybas „Zapad 2021“ pirmą kartą buvo panaudoti Rusijos žvalgybos ir smogiamieji bepiločiai „Inochodets“ ir „Lastočka“.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pats atvyko į poligoną pasižiūrėti šios technikos, lydimas Rusijos Federacijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo.

Kremliaus spaudos tarnybos nuotrauka

Taip pat per pratybas Mulino poligone buvo naudojami jau pažįstami „Forpost“ ir „Orlan -10“ bepiločiai – šie lėktuvai ne kartą buvo matomi kovos zonoje Rytų Ukrainoje. Iki 2021 m. Donbase buvo panaudota daugiau nei aštuonių rūšių Rusijos kariniai bepiločiai orlaiviai, ypač „Granat-1“, „Granat-2“, „Granat-4“, „Forpost“, „Orlan-10“, „Eleron-3SV“, „Tachion“ ir „Zastava“.

Tai, kad šiemet Rusija daro statymus ant bepiločių, nenuostabu. Rusijos generolai atvirai sako, kad jie „Zapad 2021” pratybose treniruojasi, panaudodami karo veiksmų Sirijoje ir Kalnų Karabache patirtį.  Labai tikėtina, kad Rusijos smogiamieji bepiločiai netrukus pasirodys Rytų Ukrainoje.

Išvada

Apibendrinant, galima teigti, kad Rusija tradiciškai stengiasi nutaisyti gerą miną esant nevykusiam žaidimui. Žodžiais ji deklaruoja gynybinius ketinimus, tačiau jos veiksmai kalba apie pasirengimą puolamajam karui. Dabar Rusijos Federacija apsiriboja hibridine mažų įpjovų taktika, išnaudodama  Rytų Ukrainą kaip poligoną savo dalinių koviniam mokymui ir modernios karinės technikos išbandymui.

Analizuodama karo veiksmus Kalnų Karabache, Rusija suprato, kad smogiamieji bepiločiai gali atlikti svarbų vaidmenį puolimo operacijose. Ukraina taip pat turėtų atsižvelgti į šią patirtį, nes būtent Ukrainos ginkluotosiose pajėgose eksploatuojami smogiamieji bepiločiai ir kiti modernūs ginklai, ypač raketinė technika, agresorių atbaido geriau nei „gilus susirūpinimas“.