Jūsų dėmesiui pristatome Vokietijos profesoriaus Tomas Spahn straipsnį, paskelbtą vokiečių leidinyje rolandtichy.de, kuriame svarstomi Kremliaus vizitų į Graikiją užkulisių ir tikrųjų priežasčių klausimai.

Rusijos prezidentas V.Putinas yra žinomas tuo, kad savo politinius tikslus skelbia taip tiesmukai, kad dauguma žmonių į šiuos neretai piktinančius pranešimus žiūri kaip į perdėtas provokacijas. Taip savo vizito Graikijoje metu jis eilinį kartą verbaliai užsipuolė kaimynines provakarietiškas Balkanų šalis. Tačiau šįsyk iš tiesų kritinis pareiškimas buvo ne jo, o gal būt Graikijos politiko Aleksio Cipro.

“Strategiškai svarbu”- Putinas ir jo Cipras

Draugiškas ryšys tarp Putino ir Cipro yra žinomas. Kai naujai išrinktas kairiųjų politikas 2015 balandį svečiavosi Maskvoje, visų rusų bosas atleido socialinio parketo nepatyrusiam statybos inžinieriui iš Atėnų kitaip, matyt, net neatleistiną netaktą- kai graikas per bendrą, visuomeninį pasirodymą tiesiog prasigrūdo ir užėmė Putino kėdę.

Tačiau, kadangi Putinas niekada nepamiršta ir niekada neatleidžia, dabar jis savo apsilankymo graikų vienuolyne metu davė atkirtį ir demonstratyviai užėmė vyskupo kėdę, kuri tradiciškai priklauso pagal protokolą užimančiam aukščiausiąjį rangą. Šio vizito Graikijoje metu tai buvo Graikijos prezidentas Prokopis Pavlopulas- kuris į tai demonstratyviai pasišalino iš ceremonijos.

Dabar, į Rusiojos prezidento kelionės pabaigą išaiškėjo- kaip išsireiškė Gerhardas Šrioderis,- kas yra virėjas, o kas padavėjas. Kas vis dėlto nekeičia draugiškų santykių tarp Putino ir jo Cipro.

Ropės “South Stream”

Anuomet Maskvoje tuomet dar fiskalinio revoliucionieriaus Janio Varufakio farvateryje tebeburiuojančiam Ciprui Putinas pasirodė besantis atsarginiu inkaru tam atvejui, jei ES atsisakytų toliau subsidijuoti ligotą Graikijos valstybę. Tačiau Putinas neskubėjo žadėti piniginės pagalbos. Vietoj to jis elgėsi su Cipru, kaip su tuo žinomu asilu, kuriam panosėj prie karties pririšo ropę, o tas, bandydamas ją suėsti, bėgo ir bėgo, ir bėgo…

Ropė turi labai konkretų pavadinimą: “South Stream” (“Pietų srautas”) ir yra dujotiekis, kuriuo V. Putinas nori per Juodąją jūrą tiekti savo gamtines dujas iki Viduržemio jūros. Planuojamas buvo povandeninis Rusijos Anapos / Krasnodaro sujungimas su Varna, Bulgarija. Alternatyviai tuo tarpu Putinas viliojo taip pat ir despotą Erdoganą Turkijos maršrutu – bet tą klausimą po abiejų egomanų susidūrimo Sirijos konflikte tikriausiai galima pamiršti.

Graikija, anot Putino pasiūlymo, Jonijos jūroje prie Pargos gautų Viduržemio jūros pakrovimo uostą. Tai gundo milijardų perkėlimais ir darbo vietomis.

Problema Bulgarija

Tuo tarpu “South Stream”, Rusijos Krymo okupacijos pasekmėje liko užšaldyta. Bulgarija švelniai spaudžiama ES ir JAV palieka projektą ilsėtis – o ir bet kuriuo atveju, Bulgarijos maršrutas rusams kelia problemų, nes išilg jos šiuo metu išsidėstę penki kariniai objektai, kuriuos pagal 2006 m. sudarytą susitarimą oficialiai drauge su Bulgarija gali naudoti JAV. Turima galvoje karinio jūrų laivyno uostas Burgasas prie Juodosios jūros, Ajtos logistikos bazė, Novo Selo pratybų bazė prie Sliveno, Bezmero prie Jambolo ir Grafo Ignatievo prie Plovdivo (netoli Graikijos ir Makedonijos) aerodromai.

Net jei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms leidžiama šiuos objektus naudoti užduotim tik už Bulgarijos ribų – rimtu atveju amerikiečiai gali per Bulgariją einančią “South Stream” bet kuriuo metu užkirsti. Putino konfrontaciniam kursui tai nelabai malonus vaizdelis. Tačiau vargu ar yra kita išeitis: Turkijos alternatyva turbūt visam laikui atpuola, ir Juodosios jūros pajungimo su Graikija nebus. Taigi nepasisekė.

Putino piligriminė kelionė į Graikiją

Būtent šiomis dionomis Putinas buvo G7 susitikime Graikijoje. Rusijos tarptautiniai santykiai su NATO ir ES vis dar taip pat įtempti, kaip po Krymo aneksijos ir ardomojo Rytų Ukrainos perėmimo. Nepaisant to, šio vizito metu Graikijos premjeras šiaip jau tarptautiniu mąstu taip nemylimam Putinui demonstravo begalinį draugiškumą. Ne be pagrindo, nes maskvietis atsivežė – nors ir pats arti valstybinio bankroto ribos- dar daugiau pažadų. Valstybinės energetikos įmonės “Rosneft” ir “Gazprom”, atsakingos už Rusijos energetikos eksportą, priklauso delegacijai. Akivaizdu, kad Rusija ir Graikija, nepaisydamos visų sankcijų ir atsakomųjų sankcijų, sudarė didelių sumų ekonomines sutartis.

Vien tai vakarų partneriai gal dar būtų ir atleidę. Tačiau be šių susitarimų buvo dar nemažai, apie ką intensyviai mąstoma NATO būstinėje ir Briuselyje.

Grasinimai NATO šalims iš NATO šalies

Iš vienos pusės, V. Putinas savo vizitą NATO Graikijoje panaudojo neginčijamai smurtiniams grasinimams kitų NATO sąjungininkų atžvilgiu. Būtent Rumunija ir Lenkija- buvę Sovietų imperijos vasalai, turi saugotis neatsidurti Rusijos taikiklyje. Ypač Rumunija yra jame jau seniai, kaip atvirai prisipažino Putinas: ”Jei kai kurios Rumunijos dalys vakar nežinojo, ką tai reiškia būti taikiniu, mes dabar priversti imtis tam tikrų veiksmų, užtikrinančių mūsų saugumą”. Kitaip tariant: Rusija įtrauks Rumuniją į savo branduolinių galvučių tikslines koordinates- jau net nekalbant apie kitas agresijas, kaip antai jo generolo Gerasimovo hibridinį karą.

Tokie grasinimai NATO teritorijoje – tai yra bent jau neįprasta. Ir tai puikiai papildo ankstesnius Putino perspėjimus ” tinkamai reaguoti ” į NATO buvimo stiprinimą Rusijos grasinamose Baltijos šalyse ir priešraketinės gynybos ginklo dislokavimą Lenkijoje ir Rumunijoje.

Šiuo aspektu kitas Putino, auklėto sovietinio ateizmo dvasia, pareiškimas viešnagės Graikijoje, kurią vainikavo propagandinė “piligriminė kelionė” ant šventojo Atono kalno, metu itin brizantiškos reikšmės. Rusijos įmonės, anot Rusijos prezidento, “domisi Graikijos valstybinėmis įmonėmis, geležinkeliu ir Salonikų uostu”.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba gana banaliai. Juo labiau, jei prisimintume, kad ES ir TVF privertė graikus išparduoti savo pajuodavusį sidabrą. Taigi Business as usual? O gal visgi daugiau? Putinas garsėja tuo, kad pasinaudoja bet kokiom priešininko silpnybėm.

Graikijos geležinkelis

Graikijos ministras pirmininkas, kuriam jo Vakarų partneriai tarpusavy atestuoja valstiečio gudrumą, bet tik vidutinį intelektą, įsijautė tiek, kad išdavikiškai pareiškė: kooperacija su Rusija yra “strategiškai reikšminga”.

“Strategiškai reikšminga”? “Ekonomiškai reikšminga”- tai turėtų graikams prasmės. Bet “strategiškai”?

Strategija – kaip žinome bent jau nuo Klauzevico laikų – karinis terminas. Strategija – tai ilgalaikis tikslo planavimas numatomo arba esamo konflikto atveju. Ar Cipras blogai parinko žodį, ar tame slepiasi žymiai daugiau? Nes, ką kairysis graikas ir jo draugas rusas aptarė už uždarų durų Maskvoje ir Atėnuose, mes nežinome. Taigi pažvelkime į Rusijos perspektyvas, jei “Rusijos įmonės”- taigi Putino valdomos įmonės- pradėtų stambiai investuoti Graikijoje.

Skirtingai nei Vakarų Europos šalyse graikų geležinkelio tinklas yra silpnai išvystytas. Vienintelė centrinė linija eina nuo Patraso per Atėnus ir Larisą į Salonikus. Ten linija išsišakoja į vieną pusę link Bulgarijos, vieną link Turkijos ir viena kryptimi į buvusią Jugoslavijos Respubliką Makedoniją. Tai reiškia: kas kontroliuoja Graikijos geležinkelį, tas valdo prieigos maršrutus Graikijoje ir iš Graikijos į ES ir Bosforą. Ir vėliausiai nuo Prancūzijos-Prūsijos karo 1870 metais kariškiai žino, kad geležinkelis gali nulemti karo eigą- net jei dabar papildomai dar ir oro pajėgos turi didelės reikšmės.

Tesalonikai

Salonikai yra svarbiausias Graikijos miestas šalies šiaurėje. Uostamiestis nutolęs mažiau nei 100 kilometrų nuo kaimyninės Bulgarijos. Iki Makedonijos nėra net 70 km tiesia linija. Geležinkelio tinklu iš Salonikų per trumpiausią laiką pasiekiamos abiejų šiaurinių kaimynių sienos.

Ar absurdiška manyti, kad V. Putinas būtent šią galimybę turi omenyje, siekdamas kontroliuoti Salonikų uostą ir geležinkelį?

Žinoma: Oficialiai uosto eksploatacija yra grynai ekonominiai-civilinis dalykas. Oficialiai. Nes pradedant nuo uosto “saugumo tarnybos”, kurios tikrasis mastas ir personalas lygiai taip pat sunkiai kontroliuojami, kaip ir jos ginkluotė, baigiant sandėlių ir uosto logistikos kontrole, vargu ar kas sugebėtų nustatyti, ką savininkai iš Rusijos iš tiesų ten saugo ir veikia. Rusijos kamufliažo gudrybės. turėtų būti vėliausiai žinomos nuo tų neva “humanitarinių transportų” Rytų Ukrainoje, kurių pagrindinė užduotis buvo suteikti logistinę paramą teroristams ir Ukrainos pramonės įmonių išvežimas.

Balkanų scenarijai

Dabar jau visiem turėtų būti aišku, kad Putinui viskas turi strateginį karinį komponentą. Taigi, kas jam galėtų patikti labiau, nei logistikos taškas NATO pietryčiuose- NATO teritorijoje? Kritiniu atveju Rusija galėtų lengvai pasinaudoti ir uostu, ir geležinkeliu karinės įrangos ir personalo iškrovimui ir transportavimui.

Bet net ir nekalbant apie karinį konfliktą – yra daug scenarijų, galinčių greitai radikaliai pakeisti situaciją pietiniuose Balkanuose. Tarkime, pavyzdžiui, Graikija vis tik būtų pašalinta iš euro zonos ir, atsakydama į tai, paliktų ES. Arba ES sugriūtų. Taip pat įmanoma: naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trampas nebeturi jokių tolesnių interesų Europoje ir Viduržemio jūros rytuose, nes nori užsitikrinti energijos tiekimą, remdamas savo hidraulinio skaldymo pramonę, ir pagrindinę prekybą perkelia į dinamišką Aziją. Obamos apsilankymas Vietname tam atvėrė naujas duris.

Scenarijų yra daug, kuriuose pati NATO galėtų prarasti savo dabartinę reikšmę. Tokiu atveju tinkamas partneris Atėnuose be abejonės būtų greitai pasirengęs prie civilinio uosto prijungti Rusijos karinę bazę, kuriam tuo tarpu viskas būtina būtų paruošta.

Jokių galimybių adekvačiai reaguoti

Nesąmonė? Vargu. Nes vėl grįžtame prie South-Stream. Nes jei kito kelio, išskyrus Bulgariją, nebūtų, Rusija, naudodamasi uostu ir geležinkeliu Graikijos šiaurėje turėtų greitą priėjimą prie dujotiekio nuo Burgaso iki Pargos. Kas liktų veikti NATO, jei Graikija ir Rusija strategiškai bendradarbiautų? Šiuo metu arčiausia Jungtinėse Amerikos Valstijų jūrų bazė yra Kretoje. Per toli greitai reaguoti prieš laivyną, kuris netikėtai prasiskintų kelią per Bosforo sąsiaurį į Salonikus.

Karinė operacija sausumoje? Krizės atveju, priėjimas prie Juodosios jūros per Bulgariją JAV ir potencialiem sąjungininkam prieš Rusiją būtų beveik neįmanomas. Per Adriją iš Juodkalnijos ar Albanijos? Gal net iš Vidurio Europos per Serbiją? Vargiai, jei Graikijos šiaurė būtų Rusijos rankose.

Visada karinis variantas mintyse

Ir todėl dabar staiga aršus Putino priešinimasis Balkanų šalių orientacijai NATO kryptimi įgyja prasmės. Kuo mažiau mažos Balkanų valstybės yra suderinamos su NATO technologija, tuo sėkmingiau Rusija su savo Padniestrės kolonija šiaurėje ir pietine baze Salonikuose gali užpulti Bulgariją ir Rumuniją ir užsitikrinti tiesioginį sausumos tiltą tarp savo šiaurinių Juodosios jūros teritorijų ir Egėjo jūros. Taip galima apeiti net ir Turkiją.

Neįsivaizduojama? Galbūt. Bet mes turėjome laiko išmokti, kad V. Putinas visuose savo veiksmuose visada turi galvoje karinį variantą. O gal tai ir buvo būtent tai, ką Cipras manė, kai kalbėjo apie “strategiškai svarbų bendradarbiavimą”. NATO būstinėje ir ES būtų labai patartina atidžiai pažvelgti į kairįjį socialistą ir jo koalicijos partnerius – dešiniuosius nacionalistus. Gal tai parazitai, seniai išsirinkę partnerį, tačiau toliau čiulpiantys taip jų nekenčiamos ES kraują.

Straipsnio autorius: Tomas Spahn, originalus straipsnis buvo paskelbtas rolandtichy.de; Verte: Ieva Karazijaite. Medžiaga parengta Irina Schlegel autoriui leidus išskirtinai InformNapalm. Kopijuojant ir naudojant medžiagą, būtina autoriaus ir mūsų išteklių nuoroda.

CC BY 4.0