Tarptautinės žvalgybos bendruomenės InformNapalm savanorių duomenimis, Rusijos Federacija planuoja artimiausiu metu per nekontroliuojamus pasienio ruožus slapta permesti į okupuotus Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių rajonus modernizuotus zenitinių raketų ir patrankų kompleksus (ZRPK) „Pancir-S1“. Rusijos karinė politinė vadovybė tokiu būdu siekia vienu metu kelių strateginių ir taktinių tikslų. Detaliau skaitykite straipsnyje.

Prielaidos

Nuo 2014 metų okupuotos teritorijos Rytų Ukrainoje faktiškai tarnauja rusams kaip poligonas ir patogi platforma bandyti įvairių rūšių ginkluotę ir spectechniką kovinėmis sąlygomis. Tarptautiniai tyrėjai ir stebėtojai jau ne kartą fiksavo, kaip per Rusijos Federacijos Rostovo sritį į Rytų Ukrainą slapta nekliudomai gabenami dideli kiekiai šaudmenų, ginklų ir įrangos kartu su apmokytu personalu iš Rusijos reguliarios kariuomenės kariškių ir samdinių. Tai atveria Rusijos Federacijai plačias galimybes rengti karinius bandymus, kuriuos riboja tik Kremliaus siekis nuslėpti tiesioginį Rusijos Federacijos dalyvavimą agresijoje prieš Ukrainą. Būtent todėl Rusija nuo 2014 metų vykdo hibridinę invaziją į Ukrainą. Kremlius tai daro prisidengdamas „nelegaliomis ginkluotomis grupuotėmis“, siekdamas tokiu būdu sumažinti politines pasekmes ir apeiti skausmingas Vakarų ekonomines sankcijas.

ZRPK „Pancir-S1“ fiasko Artimuosiuose Rytuose

Foto: „Pancir-S1“ pamuštas ir perimtas Libijoje.

Rusijos ZRPK „Pancir-S1“ karo veiksmų Libijoje, Sirijoje ir Kalnų Karabache metu pademonstravus mažą efektyvumą prieš smogiamuosius bepiločius orlaivius „Bayraktar TB2“, Rusijos Federacija siekia bent minimalaus revanšo, kad neprarastų pasirašytų su kitomis valstybėmis sutarčių dėl šio tipo kompleksų pirkimo. Pavyzdžiui, leidinio Defense Express 2020 m. birželio duomenimis, bendri Rusijoje pagamintų oro gynybai skirtų sistemų „Pancir-S1“ nuostoliai Sirijoje ir Libijoje siekė mažiausiai 23 vienetus. Tuo pačiu metu bepiločių orlaivių nuostoliai buvo minimalūs. Didžioji dalis rusiškų ZRPK „Pancir-S1“ buvo sunaikintos būtent didelio tikslumo bombomis MAM-L, numestomis iš bepiločių „Bayraktar TB2“. Tai neabejotinai sumenkino Rusijos kaip ginklų gamintojos įvaizdį.

Būtent todėl buvo nuspręsta paskelbti apie „visapusišką komplekso modernizavimą“ ir „Pancir-S1M“ kūrimą, kuriam Rusijos žiniasklaida pastarąjį pusmetį aktyviai kuria „drono žudiko“ įvaizdį. Daugelyje pranešimų spaudai žiniasklaidoje rusai pabrėžia, kad naujasis „Pantcir-S1M“ gali kovoti su „visų tipų bepiločiais, įskaitant smogiamuosius“.

Toks viešųjų ryšių žingsnis iš dalies pasiteisino, ir Rusijai pavyko pasirašyti keletą šių kompleksų tiekimo Mianmarui ir Serbijai sutarčių.

Ekrano kopija iš centrinės valstybinės Rusijos naujienų agentūros „TASS“ 2021 m. gruodžio 13 d.

Ekspansija į Ukrainos rytus

Akivaizdu, Rusijos karinė politinė vadovybė permąstė senąjį vokišką šūkį „Ekspansija į Rytus“ (vok. Drang nach Osten), lydėjusį du pasaulinius karus, ir nusprendė jį panaudoti prieš rytinę Ukrainos dalį.

Maskva suprato, kad daugybės praktinių aktyvaus ZRPK „Pancir-S1“ sunaikinimo pavyzdžių fone „drono žudiko“ įvaizdžiui sukurti neužtenka pranešimų spaudai, pristatymų, lobizmo ir žiniasklaidos publikacijų.

Be to, 2021-ųjų sausį būta pranešimų apie vieno iš Libijoje perimtų Rusijos „Pancirių“ permetimą į amerikiečių bazę Vokietijoje. Todėl tolesnė šių Rusijos kompleksų reversinė inžinerija ir techninės dokumentacijos, skirtos sėkmingai kovoti su šiomis sistemomis NATO šalyse, sukūrimas, jeigu dar nėra atliktas, yra tik laiko klausimas. Kiek išsamų ir efektyvų modernizavimą Rusijos specialistai gali atlikti per trumpą laiką, tiksliai nežinoma. Nors kitų Rusijos sistemų ir aparatų kūrimo pavyzdys rodo, kad modernizavimas ar alternatyvių techninių sprendimų paieška spaudžiant Rusijos Federaciją sankcijomis gali tęstis ne vienerius metus.

Todėl, norėdama įtikinti naujųjų „Pancir-S1“ sistemų patikimumu, Rusija Rytų Ukrainoje siekia numušti bent vieną bepilotį „Bayraktar TB2“ ir slapta patvirtinti šį procesą dokumentais, kad galėtų pristatyti savo sąjungininkams ir potencialiems pirkėjams.

Nepaisant to, kad okupuotoje Ukrainos teritorijoje yra daugybė naujausių Rusijos radioelektroninės kovos ir žvalgybos sistemų, kurios ne kartą pateko į OSINT tyrimų ir ESBO SMM ataskaitų akiratį, Rusijai dar nepavyko numušti nė vieno smogiamojo bepiločio orlaivio. Laikas bėga, bet atkeršyti už įvaizdžio praradimą Libijoje ir Sirijoje nepavyksta, todėl rusai kaip atsarginį variantą svarsto ir sąlyginį „Planą B“.

„Planas B“

HUMINT žvalgybininkų duomenimis, Rusijos Federacija kaip „Planą B“, jei smogiamojo bepiločio „Bayraktar TB2“ Rytų Ukrainoje „sumedžioti“ taip ir nepavyks, planuoja imtis informacinių ir psichologinių manipuliacijų bei faktų klastojimo. Į Donbasą planuojama atgabenti Sirijoje numuštų bepiločių orlaivių nuolaužas, kurias bus bandoma pristatyti kaip naują nelegalių ginkluotų grupuočių oro gynybos pergalę (tarptautinei bendruomenei, kad nebūtų atskleistas Rusijos ginklų tiekimas į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas). O potencialiems rusiškų kompleksų pirkėjams ta pati sufabrikuota informacija pristatymų metu bus pateikta kaip „naujųjų „Pancir-S1M“ efektyvumo pavyzdys“.

Archyviniai ZRPK „Pancir-S1“ fiksavimo Ukrainos Rytuose faktai

Primename, kad dar nemodernizuoti Rusijos ZRPK „Pancir S-1“ anksčiau jau kelis kartus buvo fiksuoti Donecke Ukrainos Rytuose. Pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. oficiali Didžiosios Britanijos delegacija NATO publikavo tokius foto įrodymus:

Tarptautinė žvalgybos bendruomenė InformNapalm 2015 m. rugsėjį taip pat pristatinėjo savo OSINT-tyrimą, kuriame demonstravo nuotraukas iš vieno iš Donbase kariaujančių samdinių socialinių tinklų paskyros — šio asmenukę rusiškojo ZRPK „Pancir S-1“ fone.

Tačiau nuo 2015 metų šie kompleksai jau nebepateko į nuotraukas ir vaizdo įrašus. Tikėtina, kad Maskva nusprendė atitraukti savo ZRPK „Pancir S-1“ atgal į Rostovo sritį, toliau nuo pašalinių akių. Juo labiau, kad Ukrainos aviacija jau nebebuvo naudojama karinės operacijos zonoje. Taigi, naujas sprendimas eilinį kartą permesti ZRPK „Pancir S-1“ į Donbasą tapo aktualus tik 2021 metais, kai Ukraina pirmą kartą panaudojo smogiamąjį bepilotį orlaivį Bayraktar TB2 kovinių veiksmų zonoje.

Išvados

Rusijos Federacija planuoja eilinį karo veiksmų eskalavimą Rytų Ukrainoje. Tam į laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas toliau permetamos naujausios radioelektroninės žvalgybos ir radioelektroninės kovos priemonės ir kitų tipų ginklai ir technika. Rusijos Federacija įvertino tai, kad palyginti su aktyvia karo veiksmų faze 2014–2015 m. Ukrainos kariuomenė jau turi žymiai geresnę ginkluotę ir amuniciją. Rusai jaučia ypač didelę „Bayraktar TB2“ grėsmę, nes jie jau parodė didelį kovinį veiksmingumą Libijoje, Sirijoje ir Kalnų Karabache. Naudodama Donbasą kaip karinį poligoną bandymams kovinėmis sąlygomis, Rusijos Federacija planuoja vienu metu išspręsti keletą taktinių ir strateginių užduočių, susijusių tiek su agresija prieš Ukrainą, tiek su savo ginkluotės, greitai praradusios įvaizdį mūšiuose Artimuosiuose Rytuose, eksportu.

Neatmetama tikimybė, kad bandant „medžioti“ ukrainiečių smogiamuosius bepiločius orlaivius, jų taikiniu gali tapti pats naujausias Rusijos „Pancir-S1M“. Skirtingai nei Libija ir Sirija, Rusijos kompleksai Rytų Ukrainoje susiduria su sunkesniu uždaviniu – net nepatekti į nuotrauką ar bepiločio vaizdo įrašą ir netapti OSINT tyrimų objektu. Nes jau nebus apsiribota vien oficialiomis NATO šalių Twitter žinutėmis Rusijos agresijai įrodyti. Palyginti su 2015 m. Vakarai dabar daug rimčiau nusiteikę griežtinti sankcijas už bet kokias Rusijos agresijos prieš Ukrainą apraiškas. Aštuntaisiais karo metais Kremliui vis sunkiau išlikti prisidengus „nelegaliomis ginkluotomis grupuotėmis“.

Vertimas: Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centras.
Norite neatsilikti nuo naujienų ir gauti jas pirmieji?
 Sekite mus Facebooke. Paremkite projektą.