Rusijos Federacija toliau militarizuoja Kurilų salas ir dar labiau aštrina santykius su Japonija, provokuodama įtampą įvairiose pasaulio vietose. Šioje publikacijoje tarptautinės žvalgybos bendruomenės „InformNapalm“ savanoriai atkreipia dėmesį ne tik į šią naujieną, bet ir siūlo asimetriško Rusijos agresyvių veiksmų ribojimo variantą. Straipsnyje taip pat pateikiami faktai, susiję su Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo pusiasalio okupacija ir Rusijos agresija Ukrainos rytuose.

2021 m. gruodžio 2 d. Rusijos Federacijos Ramiojo vandenyno laivyno kranto raketų kompleksas „Bastion“ pirmą kartą buvo dislokuotas ir pradėjo kovinį budėjimą Matua saloje.

2017 metų pabaigoje Rusijos kariuomenė pabaigė statyti aerodromą ir paskelbė apie planus Matua saloje įkurti Rusijos karinio jūrų laivyno laivų bazę.

Įdomu tai, kad Matua sala (松 輪 島) vaidino strategiškai svarbų vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metu. Ten buvo įsikūrusi viena didžiausių Japonijos karinio jūrų laivyno bazių.

2016 metų lapkričio 22 dieną Ramiojo vandenyno laivyno laikraštis „Bojevaja Vachta“ taip pat pranešė, kad Iturupo ir Kunaširo salose buvo dislokuotos kranto priešlaivinės raketų sistemos „Bal“ ir „Bastion“.

Japonija nuosekliai priešinosi Rusijos Federacijos karinio buvimo Kurilų salų regione stiprinimui, šios teritorijos laikomos okupuotomis.

Analogijos su okupuotu Krymu

Lygiagrečiai su aktyvia Kurilų salų militarizacija, Rusijos Federacija taip pat militarizuoja 2014 metais okupuotą Ukrainos Krymą.

2016 metais tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ pranešė, kad Rusijos Federacija Kryme dislokavo kranto priešlaivines raketų sistemas „Bal“ ir „Bastion“. Vykdydami OSINT tyrimus, bendruomenės savanoriai taip pat rinko duomenis apie „Bal“ raketų buvimo vietą iš naujai suformuotos 15-osios pakrantės gynybos raketų brigados, kuriai Rusijos kariuomenė iš Dagestano į Krymą perdislokavo ginklus ir įrangą.

Rusiški bepiločiai „Orlan-10“ ir prie ko čia Japonija

Įdomu tai, kad pastaraisiais metais Rusijos Federacija savo karinėms operacijoms prieš Ukrainą aktyviai naudoja bepiločius „Orlan-10“, kuris gana dažnai patenka į pranešimus iš karo zonos Donbase. 2018 m. „InformNapalm“ savanoriai paskelbė fotoreportažą, rodantį, kad tokio tipo rusiški bepiločiai daugiausia surenkami iš JAV, Vokietijoje, Japonijoje ir kitose šalyse pagamintų dalių.

InformNapalm teigimu, nors šiuolaikinė rusiškų bepiločių „Orlan-10“ įranga šiek tiek pasikeitė, vienu pagrindinių konstrukcinių elementų išlieka Japonijos gamintojo SAITO vidaus degimo varikliai kartu su uždegimo moduliu.

Rusijos Federacija bepiločius „Orlan-10“ aktyviai naudoja kaip įvairių karinių kompleksų dalį, pavyzdžiui, RB-341V „Leer-3“. Šie bepiločiai taip pat yra Rusijos vieningos taktinės kontrolės sistemos dalis, kuri įgyvendina į tinklą orientuoto karo koncepciją.

Išvados

Rusijos Federacija intensyvina okupuotų teritorijų įvairiose pasaulio vietose militarizaciją. Žinoma, kad vienas iš agresoriaus atgrasymo būdų yra ekonominių sankcijų taikymas, ypač už kariniams tikslams naudojamų prekių pardavimą. „InformNapalm“ savanoriai mano, kad gana efektyvus Japonijos asimetriško atsako variantas į įžūlius Rusijos veiksmus militarizuojant Kurilų salas galėtų būti draudimas parduoti Rusijai SAITO variklius, naudojamus bepiločiuose „Orlan-10“. Šis žingsnis būtų naudingas ir Ukrainai, nes būtent rusiški bepiločiai „Orlan-10“ beveik kasdien pasirodo pranešimuose iš karo zonos Donbase. Rusijos kariuomenė šiuo bepiločius aktyviai naudoja ir Sirijoje.