Rusija buvo paraginta per 10 dienų išvesti savo kariuomenę iš Kazachstano. Tačiau Rusijos kariuomenė ir toliau praneša apie infrastruktūros objektų ir telekomunikacijų centrų perėmimą. Tuo pat metu Rusijos žiniasklaidoje pasirodė pareiškimai, kad informacijos ministru Kazachstane buvo paskirtas „rusofobas ir nacionalistas“. Daugiau skaitykite InformNapalm straipsnyje.

“Rusija, lauk!”

Sausio 11 dieną Kazachstano prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas paskelbė, kad Rusijos Federacijos vadovaujamų KSSO pajėgų išvedimas iš Kazachstano teritorijos turėtų prasidėti sausio 13 d., o užsienio kariai turėtų palikti valstybės teritoriją per 10 dienų. Tą pačią dieną JAV Valstybės departamento spaudos tarnybos vadovas Ned‘as Price’as sakė, kad JAV sveikina tokį pareiškimą ir atidžiai stebi, kad užsienio karinis kontingentas nepažeistų žmogaus teisių ir laiku įvykdytų Kazachstano vadovo reikalavimus palikti šalį.

Rusijos propagandistų reakcija

Atrodo, kad Tokajevo pareiškimai buvo visiška staigmena Rusijos propagandistams. Nuo sausio 6 d. Rusijos naujienų agentūrų kanalai KSSO veiksmus ir asmeniškai Vladimiro Putino sprendimą pristato kaip „puikią operaciją“, kuri užtikrins Rusijai visišką Kazachstano kontrolę. Tačiau jau sausio 11-ąją Rusijos žiniasklaidoje pasirodė publikacijos apie prieštaringą Tokajevo gestą Rusijos atžvilgiu. Ypatingą dėmesį propagandistai skyrė Askaro Umarovo paskyrimui Kazachstano Respublikos informacijos ir socialinės plėtros ministru. Rusai jį vadina „nacionalistu ir rusofobu“, atsakingu už Rusijos žiniasklaidos priemonių panaikinimą Kazachstane pastaraisiais metais. Tad po pergalingų pranešimų, pastarosiomis dienomis vyravusių Rusijos naujienų agentūrų kanaluose, nuo sausio 11-osios iš politologų vis dažniau pasigirsta minoriniai klausimai: „Ar buvo verta Rusijai gelbėti Kazachstaną?

O agresyvūs Rusijos propagandistai ėmė platinti medžiagą, kad Tokajevo veiksmai buvo „parodomasis spjaudymasis į Rusiją“ (archyvas).

Rusijos Federacijos specialiosios pajėgos, prisidengusios „taikdariais“

Kol kas nežinoma, kaip Rusija pasielgs šioje situacijoje, ar įvykdys Kazachstano prezidento reikalavimus kuo greičiau išvesti KSSO pajėgas, ar kiek įmanoma vilkins pasitraukimo procesą, siekdama suaktyvinti okupacijos planą. Įdomu tai, kad Kazachstane dislokuotų KSSO pajėgų pagrindas, anot tarptautinės žvalgybos bendruomenės „InformNapalm“, yra Rusijos Federacijos oro desantininkai ir specialiosios pajėgos, kurios aktyviai dalyvavo Krymo okupacijoje ir agresijoje prieš Ukrainą Donbase.

Jų operatyviai dislokacijai Rusija panaudojo visą savo karinių transporto orlaivių parką. Tuo pat metu ji analitikams ir karo ekspertams netyčia atskleidė visas savo galimybes dislokuoti desanto šturmo brigadą transporto orlaiviais.

Įdomu tai, kad sausio 12 d., net po Kasimo Žomarto Tokajevo pareiškimų dėl KSSO pajėgų išvedimo iš Kazachstano nuo sausio 13 d., RF Gynybos ministerija ir toliau platina naujus vaizdo įrašus su filmuota medžiaga apie objektus, kuriuos jie perėmė savo žinion. Tai tarptautinis Almatos oro uostas, katilinės (TEC-1, TEC-2, TEC-3), kepykla, miesto vandens tiekimo stotis, trys telekomunikacijų centrai „Almaty-telekom“ ir kiti objektai.

Stebėtina, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerijos vaizdo įraše iš Almatos oro uosto, buvo demonstratyviai nufilmuota Rusijos karinė technika (šarvuočiai „Taifun-K“ ir „BTR-82A“), kuri įžūliai kursavo „Turkish Airlines“ keleivinio orlaivio fone. Įdomu, ar šis vaizdo įrašas yra agresyvi rusų užuomina Turkijai, ar tai tik sutapimas?

Primename, kad anksčiau „InformNapalm“ pranešė, kad Rusijos Federacija ketina į Donbasą permesti naujas oro gynybos raketų sistemas „Pancir-S1“ kovai su turkų gamybos smogiamaisiais bepiločiais „Bayraktar“.

Analogijos su Krymo okupacija

Nepaisant to, kad šiuo atveju Rusijos „žalieji žmogeliukai“ turi antsiuvus ir atpažinimo ženklus, tačiau vaizdo įrašai iš Kazachstano primena Krymo okupacijos pradžią, kai telekomunikacijų objektų užgrobimas taip pat buvo Rusijos karių prioritetas.

„Prometei“ centro analitikai savo gerai žinomoje tarptautiniuose diplomatiniuose sluoksniuose knygoje „Krymas už uždangos. Vadovas po okupacijos zoną“ pažymėjo, kaip prasidėjo Rusijos operacija: “Rusijos Federacijos okupacinės pajėgos gana greitai perėmė kontrolėn civilinius objektus Kryme: valdžios institucijas, jūrų uostus ir oro uostus, telekomunikacijų sistemas, strategines įmones“.

Įdomu tai, kad Rusijos žiniasklaida, kaip ir 2014 metais, kaimyninėje šalyje greitai rado „rusofobiškus nacionalistus“. Tačiau ar tai bus paskelbta pretekstu naujai agresijai, ar, atsižvelgiant į Krymo patirtį ir po to sekusias sankcijas, vis dėlto nuspręs atsitraukti – klausimas vis dar atviras.