Tyrimą parengė Ukrainos Ekonominio saugumo taryba kartu su tarptautine žvalgybos bendruomene „InformNapalm“.

Vietoj pratarmės

Susipažinkite, tai – Berenn Alinavi. Barselonoje, Ispanijoje, ji turi savo verslą – siuva vakarines ir vestuvines sukneles, kuria papuošalus su Swarovski akmenimis.

O tai – Inna Sološenko su vestuvine suknele,  iš Lebedino miesto, Sumų srities. Ji ir Michailas susituokė 2019 metais. O 2020 metais porai gimė sūnus Efremas.

Neseniai Sološenko šeimos gyvenimas netikėtai nutrūko – 2022 metų kovo 12 dieną rusų tankas sušaudė automobilį, kuriuo jie keliavo.

Tačiau to galėjo ir neįvykti, ypač jei kai kurios užsienio bendrovės nebūtų padėjusios Rusijos Federacijai gaminti ginklus, apeinant dar 2014 metais įvestas sankcijas.

Vienai iš šių įmonių, iki šiol dirbančiai Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui, vadovauja minėtos Berenn vyras Rodžeris Alinavi. Net nepaisydama sankcijų, jo vadovaujama Šveicarijos įmonė CODERE toliau tiekia įrangą sankcionuotai Rusijos gamyklai „Elektromašina“, gaminančiai komplektuojančius komponentus rusiškiems tankams.

Deja, ši įmonė nėra vienintelė. Dešimtys Šveicarijos, Italijos ir Vokietijos įmonių sudaro sandorius su Rusijos gynybos kompanijomis, per tarpines įmones ir apeina sankcijas. Ir visa tai tam, kad užsidirbtų milijardus dolerių, kol nekalti ukrainiečiai miršta nuo rusiškų raketų ir tankų.

Kas tiekia įrangą ir kam

Gamykla „Elektromašina“, esanti Rusijos Čeliabinske, su kuria bendradarbiauja Alinavi, yra „Uralvagonzavod“ korporacijos dalis. Pastaroji savo ruožtu yra dukterinė įmonė milžiniškos Rusijos valstybinės korporacijos „Rostech“, užsiimančios civilinės ir karinės paskirties pramone.

Šiuo metu „Uralvagonzavod“ yra vienintelis tankų gamintojas Rusijos Federacijoje. O „Elektromašina“, savo ruožtu gamina šių tankų komponentus.

2014 metais, prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, „Uralvagonzavod“, kaip ir daugelis kitų įmonių, pateko į ES sankcijas. Užsienio įmonės turėtų pasitraukti iš bendrų projektų ir nutraukti bet kokius santykius su tokiomis įmonėmis. Tačiau daugelis užsienio kompanijų to  nepadarė iki šiol.

Todėl jau 2016 metais „Elektromašina“ įsigijo naują įrangą – šveicarų kompanijos CODERE SA pagamintą terminio apdorojimo liniją. Ji buvo nupirkta už 155,5 milijono rublių per tarpininką – įmonę “Galika-CTS”.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Šveicarijos įmonė gali nežinoti, kam tiekia šią įrangą. Juk atrodo, kad jie sutartį sudarė ne su Rusijos gynybos įmone, o su kita įmone.

Bet taip nėra – šveicarų kompanija CODERE žinojo viską. Apie bendradarbiavimą su „Elektromašina“ jie paskelbė dar 2013 metais, netgi surengė bendrą konferenciją su Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos, Pramonės ir prekybos ministerijos, gynybos pramonės komplekso „Oboronprom“, ambasados ​​ir Šveicarijos verslo bendruomenės atstovais.

Be CODERE, dar daugelis kitų įmonių bendradarbiauja su Rusijos gynybos pramone. Viena iš jų – Šveicarijos GF Machining Solutions.

2018 metais AB „Instrumentų projektavimo biuras“ Tuloje gavo įrangos už daugiau nei 722 mln. rublių iš Šveicarijos bendrovės „GF Machining Solutions“. Be to, Rusijos įmonė įsigijo 23 MIKRON HPM 600HD apdirbimo bei frezavimo stakles, 12 MIKRON HEM 500U apdirbimo bei frezavimo staklių, 1 susiūvimo AgieCharmilles FORM 20 bei MIKRON HRM 1150U apdirbimo frezavimo stakles.

Ši Rusijos įmonė užsiima ginklų projektavimu. Be viso ko, biuras pagamino zenitinių raketų ir pabūklų kompleksą (ZRPK) „Pancir“, kurį Rusija naudoja kare prieš Ukrainą. Biuras taip pat kuria didelio tikslumo “žemė-žemė”, “žemė-oras” ir “oras-žemė” ginklų sistemas ir projektuoja granatsvaidžius, snaiperinius šautuvus, pistoletus – kulkosvaidžius, automatus, pistoletus ir revolverius.

O 2017 metais AAB “Iževsko mechaninė gamykla” Udmurtijoje iš šveicariškos “GF Machining Solutions” gavo vielos išpjovimo mašiną AgieCharmilles CUT 20 P už 169 648 eurus.

Ši įranga irgi padėjo sustiprinti Rusijos kariuomenę, nes “Ižmecho” gamykla pagamina 86% visų Rusijos Federacijos šaunamųjų ginklų, įskaitant pistoletus “Makarovas” ir “Jarygino”. Beje, kaip tik toks ginklas buvo rastas Kijevo srities Vyšgorodskio rajono Dymer kaime, po Rusijos kariuomenės pasitraukimo. Kaimo gyventojai 35 dienas praleido rusų okupacijoje – dingę civiliai, nukankinti rusų kariškių, jų artimųjų vis dar  ieškomi miškuose.

Taip pat 2018 metais didžiausias Rusijos Federacijos orlaivių variklių gamintojas PAB “ODK-UMPO” (Ufa, Baškirija) iš vokiško “Walter” gavo universalias galandimo stakles WALTER HELITRONIC MINI POWER už daugiau nei 81 mln. rublių.

Beje, 2018 metais “ODK-UMPO” pradėjo kurti variklį naikintuvui SU-57. O jau 2022 metų gegužę Rusijos propagandistai gyrėsi, kad kare prieš Ukrainą bando penktos kartos naikintuvus SU-57.

Su Rusija bendradarbiauja ir Šveicarijos gamintojas Fritz Studer AG. 2018 metais bendrovė tiekė dvi universalias cilindrines šlifavimo stakles “Studer S21 cnc” PAB “Kuznecov” Samaroje – didžiausiai Rusijos Federacijos orlaivių ir kosminių variklių gamybos įmonei. Kaina yra daugiau nei 316 milijonų rublių.

Rusijos Federacijos gynybos ministerijos užsakymu “Kuznecov” gamina variklius strateginiams bombonešiams Tu-160 “Baltoji gulbė”, modernizuotiems Tu-160M, Tu-95MS ir tolimojo nuotolio Tu-22M3 lėktuvams. Dabar rusai visą šią aviaciją aktyviai naudoja kare Ukrainoje.

O 2019 metais Šveicarijos gamintojas įvykdė vienintelės bendrovės, gaminančios raketas zenitinėms sistemoms C-300 ir C-400 – AB „MMZ Avangard“ (Maskva) užsakymą. Būtent tokius ginklus – priešlėktuvinių raketų divizijas S-400 ir S-300 – 2022 metų balandį Rusijos kariai panaudojo Charkovo kryptimi.

Rusų klientas iš šveicarų gavo per 382 tūkstančių eurų vertės precizines skaitmeninio programinio valdymo (SPV) cilindrines šlifavimo stakles su išorinių ir vidinių sriegių S30 apdirbimo funkcija.

Tais pačiais 2019 metais į AB NPP Kalugos instrumentų gamybos gamyklą „Tajfun“ atkeliavo vokiečių gamintojo „Index Traub“ tekinimo staklės TNA 400, kurių vertė 260 000 eurų. Įmonė gamina radiolokacines stotis Rusijos karinio jūrų laivyno antvandeniniams laivams ir pakrančių raketų kompleksams. Čia gaminamas pakrančių raketų kompleksas „Bal“, aprūpintas priešlaivinėmis sparnuotosiomis raketomis. Jis naudojamas Ukrainos apšaudymui iš Krymo.

Rusijos AB „Čepeco mechaninė gamykla“ (Glazovas, Udmurtija) tais pačiais metais iš Vokietijos gamintojo Blohm Jung GmbH gavo Planomat HP 412  SPV profilių šlifavimo stakles už daugiau nei 41 mln. rublių.

“Čepeco mechaninė gamykla” yra „Rosatom“ struktūros dalis, kurios darbuotojai dalyvavo užgrobiant okupuotą Zaporožės atominę elektrinę. Įmonė taip pat užima vieną iš pagrindinių pozicijų branduolinio kuro iš natūralaus urano gamybos technologiniame cikle.

Tais pačiais metais italų gamintojas Hexagon Metrology S.p.A. pardavė Rusijos AB „Iževsko elektromechaninei gamyklai KUPOL“ koordinatinę matavimo mašiną „Micra Hexagon Metrology“, kurios vertė per 171 tūkst. eurų. Italų klientas – viena didžiausių Rusijos karinio-pramoninio komplekso įmonių, priklausančių oro gynybos koncernui „Almaz-Antej“. „KUPOL“ gamykla Rusijos gynybos ministerijai tiekia “Tor” šeimos oro gynybos sistemas, kurias rusai aktyviai naudoja kare prieš Ukrainą.

O 2018 metais Šveicarijos gamintojas Sylvac SA rusams pardavė beveik 3 milijonų rublių vertės sukimosi kūnų kontrolės optinę sistemą, modelis Scan 52. Užsakovas – AB „Novosibirsko šovinių gamykla“, gaminanti šovinius, įskaitant 7,62×51 kalibro.

Tokio kalibro yra snaiperiniais šautuvais “Taiklumas” 2017 metais buvo ginkluota Rosgvardija. „Reuters“ žiniomis, Bučoje veikė specialus Rosgvardijos padalinys „Vitiaz“. Taigi, Šveicarijos įmonė taip pat prisidėjo prie tragedijos.

Kaip kompanijos apeina sankcijas

Daugumai aukščiau minėtų Rusijos įmonių taikomos sankcijos. Sankcijų sąrašuose yra: „Uralvagonzavod“ korporacija (kuriai priklauso „Elektromašina“), AB “Instrumentų projektavimo biuras”, Iževsko mechaninė gamykla (koncerno „Kalašnikovo“ dalis), AB „Iževsko elektromechaninė gamykla KUPOL“, Ufos automobilių gamybos bendrija (ODK-UMPO, priklausanti AB “Jungtinė variklių gamybos korporacija”), AB “MMZ Avangard”.

Nepaisant to, Italijos, Šveicarijos ir Vokietijos įmonės ir toliau bendradarbiauja su Rusijos gynybos pramone. Jie tai daro, žinoma, ne tiesiogiai, o per  įmonę „tarpinę“– šveicarų įmonę „Galika AG“. Įmonės direktorius yra Šveicarijos pilietis Lino Derungs. Tačiau nuo 90-ųjų pradžios jis užsiima verslu Rusijoje.

Šveicarija lyg ir prisijungė prie sankcijų prieš Rusijos Federacijos gynybos įmones, kurias JAV ir ES įvedė dėl Krymo aneksijos.

„Tačiau mes nenorime, kad mus suvoktų kaip šalį, stojančią į kažkieno pusę. Todėl dažniausiai įvedame stebėseną, siekdami įsitikinti, kad Rusija ar Rusijos įmonės nesinaudoja Šveicarija ES sankcijoms apeiti ir, atvirkščiai, Europos įmonės ar kiti subjektai nenaudoja Šveicarijos apėjimui“, – 2018 metais aiškino tuometinis Šveicarijos ambasadorius Rusijos Federacijoje Yves Rossier.

Šiais metais jis su „Galika AG“ atstovais reklamavo bendradarbiavimą Permės krašte.

Galika AG parduoda įrangą į Rusijos Federaciją per keletą filialų. Vienas jų – Galika CTS. Iki 2020 metų pastarosios direktoriumi buvo Jevgenij Georgievič Polkanov. 2014–2015 m. jis buvo „Stankoprom“ holdingo, kuris yra „Rostech“ struktūros dalis, direktoriaus pavaduotoju. Taigi tampa aišku, kodėl Šveicarijos įmonė bendradarbiauja su Rusijos gynybos pramone.

Konkursų duomenimis, vien 2016–2021 metais „Galika CTS“ su Rusijos klientais pasirašytų sutarčių suma siekė 1,4 mlrd. rublių. Tačiau iš tikrųjų jų gali būti kur kas daugiau, nes po 2014–2015 metais įvestų sankcijų dauguma „Rostech“ užsakymų gynybos įmonėms buvo nuslėpti.

Nuotraukoje: Šveicarijos ambasadorius Rusijos Federacijoje Yves Rossier (kairėje) ir Šveicarijos „Galika“ bendrovės atstovas, „Rostech“ darbuotojas Jevgenij Polkanov (dešinėje)

Žinoma, galima daryti prielaidą, kad Europos įrangos gamintojai nežinojo, kam tiekia savo gaminius. Bet ne, jie žinojo.

Pavyzdžiui, Šveicarijos gamintojas „GF Machining Solutions“ 2014 metų birželį tapo Rusijos ir Šveicarijos kompetencijų centro mikroapdirbimo technologijų srityje nariu.

Nuotrauka: 2014 m. birželio 18 d. „Stankprom“ („Rostech“) ir „GF Machining Solutions“ atstovai bendro centro sukūrimo proga iškilmingai perkirpo juostelę

Vokiškas Walter Maschinenbau, tiekęs įmonei “ODK-UMPO” staklių už 2,37 mln. eurų naikintuvų SU-57 varikliams gaminti, iš tikrųjų irgi žinojo ir apie galutinį savo gaminių gavėją. Tam yra keletas įrodymų.

• Pirma, tokią brangią įrangą turi sumontuoti, paleisti ir prižiūrėti pats gamintojas. Be to – tokia įranga yra tik geležies krūva.
• Antra, sprendžiant iš žinutės Facebook, 2020 metų lapkritį „Galika AG“ paslaugų vadovas Ivan Semenskij skrido iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto į Ufą (Baškirija). Ten yra “ODK-UMPO”, kuri užsakė brangias stakles. Semenskio įrašą apie šią kelionę pažymėjo kaip patikusį kažkoks Marek Belzak iš Lenkijos. Šis asmuo yra Walter Maschinenbau pardavimų direktorius Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.

Sutikimą tiekti įrangą davė ir vokiška Fritz Studer AG. 2015 metais valstybės įmonė Rosakkreditacija tikrino įmonę, kuri sertifikuoja atvežamą į Rusijos Federaciją įrangą. Tada ir  paaiškėjo, kad Vokietijos įmonė įgaliojo „Galika AG“ parduoti savo mašinas šioje šalyje. Tai yra, viena įmonė Šveicarijoje gamina stakles, o kita, kuri nieko negamina, o tik perparduoda, yra gamintojo atstovė Rusijos Federacijoje.

O vokiškas „Index Traub“ ne tik tiekia įrangą rusams, bet ir 2016 metais atidarė biurą Rusijos mieste Toljatyje, Samaros srityje. Bendrovė tokį sprendimą paaiškino kaip „politinę situaciją“.

„Dabartinė politinė situacija reikalauja, kad gamyba būtų lokalizuota Rusijoje, kad valstybės valdomų įmonių konkursuose galėtume dalyvauti lygiomis teisėmis su kitais rinkos dalyviais“, – teigia bendrovė.

Vokiečių įmonė Blohm Jung GmbH savo svetainėje aiškiai nurodo, kad yra UNITED GRINDING grupės dalis, turinti savo dukterines įmones tarptautinėms rinkoms Indijoje, Kinijoje, Rusijoje ir JAV.

Visos šios įmonės padeda Rusijai gaminti ginklus, naudojamus kare prieš Ukrainą. Ir jie apie tai žino, bet vis tiek nepalieka Rusijos rinkos.

Skandalai, kurių dalyvė yra „Galika AG“

Šveicarijoje jau seniai žinoma, kad „Galika AG“ yra glaudžiai susijusi su Rusija. 2019 metais žurnalistai sužinojo, kad įmonė tiekė įrangą Kalašnikovo automatų gamybai Venesueloje. Tačiau Šveicarijos pareigūnai užmerkė akis į šį faktą.

„2012 metais Galika AG iš Volketswil ZH tiekė stakles automatų AK-103 gamybai už kelis milijonų frankų. Gamykla Marakajaus mieste turėtų pradėti veikti 2019 m. pabaigoje ir per metus pagamins 25 000 Kalašnikovo automatų.

Eksporto draudimas nebuvo taikomas „Galika AG“ technikai. Ji nepateko į karinių medžiagų kategoriją ir ji nebuvo laikoma vadinamosiomis dvejopo naudojimo prekėmis. Mes kalbame apie tas mašinas, kurios gali būti naudojamos kariniams tikslams “, – rašė žiniasklaida.

O pernai „Galika AG“ kreipėsi į vyriausybinę organizaciją SEKO, kad gautų du leidimus eksportuoti į Rusiją: Šveicarijos gamybos frezavimo stakles ir tekinimo stakles. Tikino, kad naudojama medicinos prietaisų dalių gamyboje.

Tačiau Šveicarijos žvalgybos tarnyba įtaria, kad dokumentai yra padirbti, o įrenginiai skirti kariniam sektoriui – nematomiems bombonešiams SU-57 skirtų jutiklių gamybai. Kol kas rusams iškilo problemų su naujų reaktyvinių naikintuvų dalių gamyba.

Po to, kai leidimai nebuvo gauti, įmonė vėl bandė tas pačias stakles tiekti Rusijai. Šį kartą ji nurodė, kad jos skirtos žaislų įmonei oro balionų iš folijos gamybai. Jiems vėl buvo atsakyta.

2022-ųjų kovą, tai yra, prasidėjus karui Ukrainoje, leidinys „Handelszeitung“ pranešė, kad „Galika AG“ vėl bando tiekti įrangą Rusijai.

Kas vyksta po 2022 m. vasario 24 d.?

Rusijos Federacijos federalinė mokesčių tarnyba suskaičiavo mažiausiai 8 įmones, susijusias su šveicariška Galika AG Rusijoje.

Viena iš jų – netoli Maskvos esančiame Elektrostal mieste registruota “Galika-met”. Viešųjų pirkimų duomenimis, iki 2022 metų gegužės 1 dienos įmonė turi tiekti, surinkti ir pradėti eksploatuoti šveicariškos „GF Machining Solutions“ technologinės įrangos kompleksą.

Sutarties vertė – 407 milijonai rusiškų rublių. Užsakovas – “Jungtinė variklių gamybos korporacija Kuznecov” kuri yra „Rostech“ dalis.

„GF Machining Solutions“ svetainė praneša, kad Šveicarijos bendrovei Rusijoje atstovauja „Galika AG“. Tai yra, Šveicarijos įmonė „GF Machining Solutions“ per savo atstovą „Galiką pardavė ir sumontavo įrangą šalies agresorės gynybos įmonėje“ 2022 metų gegužę.

Anksčiau, 2020 m. gegužę, „Galika-met“ jau tiekė ODK koordinačių matavimo mašiną. O tų pačių metų spalį gynybos įmonė pagamino pirmąją partiją naujų variklių atnaujintiems strateginiams bombonešiams Tu-160M, kuriuos Rusija dabar aktyviai naudoja prieš ukrainiečius.

Verslas mainais į ukrainiečių gyvybes

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą ir aneksavus Krymą, 2014 metų liepos 31 dieną Europos Sąjunga įvedė embargą ginklų importui ir eksportui į Rusiją, taip pat uždraudė eksportuoti dvejopo naudojimo prekes ir technologijas kariniam naudojimui Rusijai arba Rusijos kariniams galutiniams vartotojams. ES taip pat įvedė draudimą eksportuoti prekes ir technologijas, kurios gali būti naudojamos tiek kariniais, tiek civiliniais tikslais. Be to, ES įpareigojo eksportuotojus gauti išankstinį valstybių narių kompetentingų institucijų leidimą eksportuoti į Rusiją tam tikros rūšies energetikos įrangą ir technologijas.

Visų minėtų Šveicarijos, Italijos ir Vokietijos įmonių veikla yra ne kas kita, kaip ES sankcijų apėjimas. Dėl pelno mainais į ukrainiečių gyvybes.

Sološenko šeimos gyvybių, kurias sušaudė rusų tankas, žinoma, jau nebegrąžinsi, tačiau Rusijos „gynybos pramonei“ galima blokuoti prieigą prie Vakarų įrangos. Todėl atitinkamos ES institucijos turėtų atkreipti dėmesį į šių įmonių darbą, įvesti joms naujas sankcijas ir panaikinti spragas sankcijų teisės aktuose.