TOS-1 „Buratino“ yra Rusijos 220 mm kalibro sunkusis salvinės ugnies liepsnosvaidis, ant tanko T-72 bazės. 1995 m. Rusijos Federacijos gynybos ministro įsakymu TOS-1 buvo pradėtas eksploatuoti radiacinės, cheminės, biologinės apsaugos daliniuose, o 1996 m. buvo pradėta serijinė gamyba. Nuo 2001 m. RF ginkluotosios pajėgos taip pat pradėjo eksploatuoti šios TOS-1A „Solncepiok“ sistemos modifikaciją. Šiame „InformNapalm“ tinklalapio straipsnyje apibendriname įrodymų, kad Rusijos Federacija naudojo šią sistemą karo veiksmuose prieš Ukrainą Donbase, chronologiją.

Atkreipkite dėmesį, kad šiuo metu mums nepavyko rasti įtikinamų nuotraukų ar vaizdo įrašų atviruose šaltiniuose, kuriuose būtų užfiksuotos šios sunkiųjų liepsnosvaidžių sistemos Donbase, tačiau yra keletas oficialių ir neoficialių įrodymų, leidžiančių mums teigti, kad šios sistemos buvo naudojamos tam tikrame kovos veiksmų etape. Tokie žinomi atvejai:

• Remiantis ATO spaudos centro liudijimu Ukrainos leidinys „Pravda“ rašė, kad 2015 m. sausio 13 d. Rusijos teroristų grupės naudojo sunkiuosius liepsnosvaidžius TOS-1 „Buratino“ apšaudymams  Vesioloje kaimo pakraštyje, esančio netoli Donecko tarptautinio oro uosto.
• Remiantis ESBO stebėjimo misijos 2015 m. rugsėjo 28 d. ataskaita, TOS-1 „Buratino“ buvo užfiksuotas 2015 m. rugsėjo 25 d. poligone netoli Krugliko gyvenvietė (31 km į pietvakarius nuo Luhansko).
• 2015 m. spalio 15 d. Didžiosios Britanijos delegacija prie ESBO paprašė Rusijos paaiškinti, kaip Rusijos sunkiosios liepsnosvaidžių sistemos TOS-1 „Buratino“ pateko į karo zoną Donbase. 2018 m. gegužės 18 d. JAV misija prie ESBO taip pat pareikalavo paaiškinimų iš Rusijos Federacijos dėl nuolatinio Rusijos ginklų sistemų ir įrangos fiksavimo Ukrainos Donbase, tarp tų ginklų rūšių buvo minimos ir TOS-1 „Buratino“ sistemos.
• 2016 m. sausio mėn. žiniasklaida pranešė, kad pagrindinis Ukrainos gynybos ministerijos žvalgybos valdyba pateikė ESBO misijai įrodymus apie TOS-1 „Buratino“ buvimą Rusijos pajėgų okupuotose teritorijose Ukrainos gyvenvietėse Novogrygorijevkoje, Makejevkoje ir Donecke.
• 2016 m. lapkričio mėn. tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ paskelbė išskirtinę Rusijos prezidento padėjėjo Vladislavo Surkovo („SurkovLeaks“) korespondenciją, kurią Ukrainos kibernetinio aljanso haktivistai gavo įsilaužę į šio Kremliaus pareigūno elektroninį paštą. Keletas patikimų tarptautinių tyrimo organizacijų, įskaitant „Atlantic Council DFR Lab“, taip pat užtikrino elektroninių laiškų autentiškumą po mūsų paskelbimo. Tarp susirašinėjimų taip pat buvo rasti ankstesni Minsko protokolų įgyvendinimo planai. Į elektroninį paštą Vladislavas Surkovas bent du kartus gavo veiksmų planus, kaip įgyvendinti Protokolo nuostatas, remiantis Trišalės kontaktinės grupės konsultacijų rezultatais. Tai buvo 2015 m. sausio 29 ir 30 d. protokolo redakcijos. Abiejuose redakcijose buvo punktas apie sunkiųjų liepsnosvaidžių sistemų TOS-1 atitraukimą 14 km atstumu. Primename, kad dėl Minsko protokolams įgyvendinti skirtų priemonių paketo („Minskas-2“) buvo susitarta aukščiausiojo lygio susitikime Minske 2015 m. vasario 11–12 dienomis. Sausio 29 ir 30 dienų dokumentų redakcijos išsiskyrė išplėstiniu ginkluotės atitraukimo punktų aprašymu.

• 2020 m. sausio mėn. radijo stotis „BBC Ukraine“ paskelbė interviu pavadinimu „Kaip gynė ir kaip prarado Donecko oro uostą. Kiborgų vado Olego Mikaco atsiminimai “. Šiame interviu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovinis generolas, 2014–2015 m. vadovavęs 93-ajai brigadai Donecko oro uosto rajone, pažymėjo, kad Rusijos okupacinės pajėgos naudojo liepsnosvaidžiu TOS-1 „Buratino“: „Matėme keturias tokias mašinas Stratonavtov gatvėje (gatvė Donecke į pietus nuo oro uosto – Red.). Iš pradžių manėm, kad tai tankai, bet paskui juos indentifikavome kaip „Buratino“. Vienai mašinai pavyko paleisti kelis šūvius – ugnis krito į kairę nuo Peski kaimo (pagrindinė Ukrainos kariuomenės bazė prie Donecko oro uosto. – Red.). Smogėme jiems 93-osios brigados artilerija. Vieną mašiną pamušėme, kita apgadinome. Po to jie jas nusitempė. Vėliau per SBU gavome patvirtinimą, kad tai būtent „Buratino“.

Įrodymų visuma rodo, kad tam tikru karo veiksmų etapu Rusija į okupuotas Ukrainos teritorijas buvo įvedusi sunkiuosius 220 mm liepsnosvaidžius. Vėliau, tikriausiai po didelio visuomenės pasipiktinimo, tame tarpe ir Vakarų žiniasklaidoje, šios sistemos buvo pašalintos arba paslėptos okupuotose teritorijose, kad būtų išvengta tolesnių jų fiksavimo faktų.

Pažymėtina, kad 2015 m. spalio mėn. tarptautinė žvalgybos bendruomenė „InformNapalm“ taip pat dokumentavo Rusijos sunkiųjų liepsnosvaidžių sistemų perkėlimą į Siriją. Ir jau 2015 m. gruodžio mėn. buvo paskelbtas OSINT tyrimas, kuriame buvo įrodytas šaudmenų gabenimas sunkiųjų liepsnosvaidžių sistemoms TOS-1 „Buratino“ ir TOS-1A „Solncepiok“ iš Novorosijsko uosto per Bosforą į Siriją. Gabenimą vykdė Rusijos karinio jūrų laivyno sausakrūvis „Jauza“.

Pažyma

Remiantis atvirais šaltiniais, konkrečiai Rusijos Federacijos gynybos ministerijos tinklalapiu, Rusijos ginkluotosiose pajėgose TOS-1 sistemos yra naudojamos šiuose karinėmis radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos (RChBA) daliniuose:

• karinis dalinys 71432, RChBA 1-oji mobilioji brigada;
• karinis dalinys 07059, 16 atskiroji RChBA brigada;
• karinis dalinys 11262, 27-oji atskiroji RChBA brigada;
• karinis dalinys 16383, 40-asis RChBA pulkas;
• karinis dalinys 59792, 35-asis RChBA pulkas;
• karinis dalinys 41474, 70-asis atskirasis liepsnosvaidžių batalionas.

Kreipiamės į visus skaitytojus, kurie turi foto ar vaizdo medžiagą ir gali suteikti papildomos informacijos apie Rusijos ginklų ir karinės įrangos fiksavimą Donbase. Šie duomenys gali papildyti didžiausią pasaulyje daugiakalbę OSINT tyrimų duomenų bazę „InformNapalm“, kurioje fiksuojami Rusijos kariai ir įranga, dalyvavę Rusijos kare prieš Ukrainą.

Vertimas: Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centras.
Norite neatsilikti nuo naujienų ir gauti jas pirmieji?
 Sekite mus Facebooke. Paremkite projektą.