2022 m. vasario 3 d. Baltarusijos naujienų agentūra ATN, kuri priklauso žiniasklaidos holdingui „Belteleradiokompanija“ ir yra svarbi Lukašenkos režimo propagandos Baltarusijoje skleidimo priemonė, savo Telegram kanale išplatino informacinę provokaciją, kuria siekiama apkaltinti Ukrainą pažeidus valstybės siena. Ši provokacija gali būti dalis Rusijos Federacijos plano diskredituoti Ukrainą ir susilpninti jos tarptautinę paramą. Tuo pat metu Putinas lieka antrame plane, skatinantis Lukašenką daryti garsius ir karingus pareiškimus. Plačiau skaitykite tarptautinės savanorių bendruomenės InformNapalm straipsnyje.

Chronologija ir faktai

Informacija ATN kanale pateikiama taip, kad bepilotis tariamai buvo paleistas iš Ukrainos teritorijos, siekiant „vykdyti žvalgybos veiklą“ virš Baltarusijos karinio poligono „Brestski“.

„Tai vienas iš poligonų, kuriame vyksta bendros Baltarusijos ir Rusijos pratybos“, – pabrėžia Baltarusijos propagandistai. Prisiminkime šią detalę.

Pati Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Sajunginis ryžtas-2022“ aktyviojo etapo pradžia numatyta vasario 10 d. Pratybų aktyvaus etapo pabaiga paskelbta vasario 20 d. Skelbta, kad jie vyks 5 Baltarusijos kariniuose poligonuose: „Domanovski“, „Gožski“, „Obuz-Lesnovski“, „Brestski“ ir „Osipovičski“, taip pat „daugelyje kitų rajonų“ ir keturiuose aerodromuose: „Baranoviči“, „Luninec“, „Lida“ ir „Mačulišči“. O pirmasis ešelonas su rusų desantininkais į Brestą atvyko 2022 metų sausio 25 dieną.

Vasario 3 dieną Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba pranešė, kad Ukrainos ambasadorius Igoris Kizimas sulaukė griežto protesto „dėl tikslinio nepilotuojamo orlaivio paleidimo iš Ukrainos į Baltarusijos teritoriją“. Įvykis esą įvyko sausio 24 d. Jei hipotetiškai sutiksime su versija, kad bepilotį paleido Ukraina, siekdama stebėti Rusijos kariuomenės veiksmus „Brestski“ poligone. Jei sekti chronologiją, paaiškėja, kad bepilotis buvo paleistas likus dienai iki pirmųjų Rusijos Federacijos ešelonų atvykimo į Brestą ir gerokai prieš manevrų pradžią, o tai neatrodo logiška vykdyti karinę žvalgybą.

Taip pat kyla klausimų, kodėl tiek Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, tiek ATN propagandistai apie incidentą tylėjo iki vasario 3 dienos? Ir kodėl informacinės kampanijos prieš Ukrainą pradžia sutapo su Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, kuris vedė derybas su Aleksandru Lukašenka, atvykimu į Minską? Pastebėtina ir tai, kad publikacija su bepiločio nuotrauka per ATN kanalą pasirodė praėjus maždaug 20 minučių po publikacijos apie šį susitikimą su karinga Lukašenkos citata: „Jei lįs, tai gaus! Štai ir visas karas“.

Aleksandro Lukašenkos ir Sergejaus Šoigu susitikimas 2022 m. vasario 3 d. „Belta“ nuotr.

Įdomu tai, kad informacinė Minsko ir Maskvos provokacija sutapo ir su Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atvykimu į Kijevą. Rusijos Federacija nuolat deda pastangas, kad sutrikdytų Ukrainos ir Turkijos bendradarbiavimą perkant ir gaminant smogiamuosius bepiločius.

Pagrindinis Rusijos Federacijos tikslas – susilpninti tarptautinę paramą Ukrainai ir sumažinti jos gynybinį pajėgumą, kad būtų sudarytos sąlygos didesnei invazijai į Ukrainą.

Koliažas: Baltarusijos naujienų agentūros ATN paskelbta bepiločio nuotrauka ir pranešimų sekos Telegram kanale ekrano kopijos.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešėjas Olegas Nikolenka pareiškė, kad tai dar viena provokacija, ir paragino oficialųjį Minską nežaisti kartu su Rusijos Federacijos destabilizaciniais veiksmais prieš Ukrainą.

Atsakydama į jo žinutę socialiniame tinkle „Twitter“, Baltarusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė dar vieną bepiločio nuotrauką, tačiau nepateikė prie jos jokių komentarų.

Bepiločio nuotrauką socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.

Įdomu tai, kad po mūsų publikacijos Baltarusijos užsienio reikalų ministerija ištrynė savo Twitter žinutę, bet mes vis dar turime išsaugotą nuotrauką. Taip pat ekrano kopiją su nuorodos į jų Twitter žinutę, kurią persiuntėme kolegoms.

Ukrainos valstybės sienos tarnybos spikeris Andrijus Demčenka pažymėjo, kad Baltarusija neseniai atsiuntė laišką Ukrainos kolegoms dėl orlaivio fiksavimo virš jos teritorijos, 500 metrų nuo Ukrainos sienos. Rašte Baltarusijos pusė nenurodė bepiločio priklausomybės ir nepranešė, kad jis neteisėtai kirto sieną. Ukrainos pasieniečiai savo ruožtu atsakė nenaudoję bepiločio baltarusių nurodytu laiku ir kryptimi.

Taip pat, sprendžiant iš Rusijos ir Baltarusijos Telegram kanalų pranešimų, identifikuojant bepiločio modelį kyla daug painiavos. Vienuose šaltiniuose dronas vadinamas: „Spectator M1“, kituose – „UJ-22“, kai kurie komentatoriai taip pat nurodo, kad modelis panašus į rusišką „Orlan-10“. Tačiau nė vienas iš šių modelių – nei Ukrainos, nei Rusijos, nei Baltarusijos ar net Lenkijos bepiločių vizualiai 100% nepanašus į Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos ir ATN agentūros paskelbtas nuotraukas.

InformNapalm tarptautinės bendruomenės savanoriai ne kartą identifikavo Rusijos bepiločius, dalyvavusius kare Rytų Ukrainoje, tačiau turi mažiau patirties ir žinių apie Ukrainos bepiločių modelius. Todėl ji kreipėsi į specialistą Jevgenijų Grinevą, pastaruosius kelerius metus dirbusį su Ukrainos bepiločiais fronte, prašydama papildomos pagalbos identifikuojant bepilotį.

„Bepilotis, kurį demonstruoja Baltarusijos užsienio reikalų ministerija, struktūriškai skiriasi nuo bet kurio žinomo Ukrainos dronų gamybos modelio. Reik atkreipt dėmesį į „oro paėmėją“, kuris yra prisuktas dideliais varžtais, o tai nėra daroma gamybos sąlygomis. Tai tikriausiai „savadarbis modelis“ iš dalių, pirktų internetinėse parduotuvėse. Jį galėjo surinkti ir panaudoti kokie tai kontrabandininkai“, – komentavo Jevgenijus Grinevas.

Taip pat, įvertinus Ukrainos „Spectator M1“ charakteristikas (kurias Baltarusijos ir Rusijos Federacijos propagandos kanalai dažniausiai nurodo kaip pagrindinę versiją identifikuodami bepilotį), matyti, kad sparno tvirtinimas ir galinė dalis bei kiti konstrukciniai elementai skiriasi nuo nuotraukoje pavaizduoto modelio.

Išvada

Panašu, kad neatsitiktinai vasario 3-ioji buvo pasirinkta informacinės provokacijos, naudojant „savadarbį bepilotį“ (anksčiau rastą ar specialiai į Baltarusiją atvežtą, galbūt kartu su RF Gynybos ministerijos delegacija), data. Gali būti, kad Sergejus Šoigu davė tam tikrus nurodymus Aleksandrui Lukašenkai, o visus informacinės operacijos parengiamuosius darbus atliko Rusijos kariuomenės specialistai, kurie Baltarusijos propagandistams ir diplomatams pasakė, kada ir kokią informaciją jie turėtų skleisti. Mažai tikėtina, kad ši informacinė ataka galėtų būti didelio įsiveržimo priežastimi. Greičiausiai tikslas – bandymas paveikti Turkijos prezidentą ir sukurti naujieną apie Ukrainos bepiločius orlaivius kaip „pagrindinę grėsmę saugumui regione“.

„InformNapalm“ OSINT tyrėjai neatmeta, kad Rusijos Federacija ateityje gali organizuoti panašias provokacijas, Baltarusijos teritoriją panaudodama informacinėms operacijoms. Tam gali būti į Baltarusiją atvežti Ukrainos bepiločiai, užgrobti okupuotame Donbase.

Vertimas: Res Publica – Pilietinio Atsparumo Centras.
Norite neatsilikti nuo naujienų ir gauti jas pirmieji?
 Sekite mus Facebooke. Paremkite projektą.